Atskubėjusiems medikams beliko konstatuoti mirtį. Dažnas žmogus pripažįsta, kad išties nežinotų, kaip padėti sąmonę praradusiam nepažįstamajam. Medikus žmonių neryžtingumas varo į neviltį – širdies masažas gali tik padėti, o ne pakenkti.
Sekmadienis, kiek po vidurdienio. Prekybos centro „Molas“ koridoriuje nugriuvęs maždaug 70-ies metų amžiaus vyras, iš burnos jam bėga kraujas, šalia palinkęs apsaugos darbuotojas.
„Pirminėmis žiniomis, vakar apie 12 val. buvo pastebėtas sukniubęs žmogus. Priėjęs apsaugos darbuotojas nedelsiant iškvietė medicinos pagalbą. Kol medicinos pagalba vyko į įvykio vietą, jis klausė pagalbos centro nurodymų“, – teigia „Molo“ atstovė Indrė Januševičiūtė.
Atvykę medikai konstatavo klinikinę mirtį. Šiandien Kauno miesto greitoji pagalbos stotis įvykio nekomentuoja, visgi dar budinti gydytoja buvo atviresnė. Portalui „Kas vyksta Kaune“ ji teigė, kad darbuotojai vyro nebandė gaivinti, nors iš pradžių pulsas esą dar buvo.
„Vėliau patikrinę tik palingavo galvą, gal net ir pulsas dingęs buvo“, – sako budinti gydytoja.
„Kas vyksta Kaune” vaizdo įraše matyti, kad šalia sukniubusio pensininko yra praeivių, tačiau padėti žmogui jie irgi nepuola. Visi, kaip ir filmavusi liudininkė, tik laukia greitosios.
„Kažkas norėjo atverst jį, bet žmonės sakė, kad užspringti gali, nes kraujas bėgo iš burnos“, – sako liudininkė.
Vieni bijo kraujo, kiti – dar labiau pakenkti. Kauniečiai šiandien sako jau girdėję apie nelaimę, tačiau didesnė dalis pripažįsta, kad ir patys nežinotų, kaip padėti sąmonės netekusiam žmogui:
„Ne, nemoku. Žinau, kad žmogus numirė, bet nelabai moku.“
„Jeigu kraujuoja iš burnos, tai tikrai nesiimčiau pagalbų, nes gali būti blogiau. Ką aš nuveiksiu.“
„Nebūti abejingam. Pagrindinis uždavinys, jeigu žmogui įvyko nelaimė.“
Pastarajai nuomonei be išlygų pritaria Vilniaus greitosios pagalbos stoties gydytojai. Jie pastebi praeivių baimę padėti ir žinių stoką, tai jie vadina didžiule problema.
„Kai žmogus nepasimeta, kitas žmogus lieka gyvas. Pavyzdžių labai daug. Svarbiausia pradėti gaivinimą tada, kai reikia – tą pačią sekundę, tą pačią minutę“, – teigia greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarciany.
Medikai apgailestauja, kad atlikti širdies masažo normaliai niekas nemoko nei vaikų, nei suaugusiųjų.
„Svarbiausia yra kokybiški krūtinės ląstos paspaudimai. Tai yra vienintelis ir nepakartojamas vaistas. Kokybiški. O tam reikia šiek tiek pasimokyti“, – sako dispečerinės tarnybos vadovas Mindaugas Kliukas.
Tačiau žmonės padėti baiminasi:
„Nelabai moku, nežinau, negalėčiau padaryti. Bet faktiškai reiktų, žinoma.“
„Ne. Nedaręs ir nežinau.“
„Aš bijočiau bandyti. Lūžta, negalima judinti, negalima guldyti.“
„Žiūri, ar krūtinė kilnojasi, yra kvėpavimas. – Jeigu nėra? – Žinokit, neatsimenu. Kvieti medicinos pagalbą.“
„Bandyčiau žmogui padėti. – Pavyzdžiui? – Aš ne medikas.“
„Kiek mačiau per televizorių, gal gebėčiau. Kai jau stresas, prispirtų reikalas – kažkaip.“
„Skambinčiau, paguldyčiau ant šono, pažiūrėčiau, ar nėra nieko burnoj. Kaip per pirmos pagalbos kursus.“
Dispečerinės tarnybos vadovas Mindaugas Kliukas tikina, kad širdies masažas nėra aukštoji matematika. Taigi, ką daryti, jei šalia esančiam žmogui negera? Jis sako: „Parkrito žmogus. Prieinam, pajudinam. Jeigu jis sąmoningas, net jeigu miega, kažką suvapės.“
Jei žmogus nereaguoja, būtina skambinti greitajai ir įsitikinti, ar jis kvėpuoja: „Atlošiam galvą, patraukiam į viršų žandikaulį, atkrinta liežuvio šaknis. Kartais to užtenka, kad žmogus pradėtų kvėpuoti. Ir 10 sekundžių vertinam kvėpavimą.“
Ir jeigu jis kvėpuoja, paverčiam ant šono, laukiam medikų. Viskas.
Jei nelaimėlis nekvėpuoja, paskambinus greitajai geriausia įsijungti garsiakalbį ir klausyti nurodymų. Dispečeriai įvertins paciento būklę ir, kol medikai pakeliui, žingsnis po žingsnio pasakys, ką daryti, ar galima žmogų apversti. Mindaugas Kliukas pabrėžia, kad atliekant širdies masažą nebūtina į burną pūsti oro.
„Surandam, kur sueina šonkaulių lankai, dedam du pirštus. Virš dviejų pirštų, pačiam krūtinės viduryje, dedam delno pagrindą. Ranka prilipo, daugiau nejuda. Kita ranka pagalbinė.“
Ir šitaip – 120 paspaudimų per minutę, t.y, du per sekundę: „Taip aprūpinam smegenis deguonimi. Tai reikia daryti tol, kol atvyks greitoji.“
Medikai neigia mitą, kad šitaip žmogui galima pakenkti. „Žmogus mirė, kaip jūs jam pakenksit? Žmonės bijo sulaužyti šonkaulius. Kad juos galas, tuos šonkaulius. Geriau gyventi su sulaužytais šonkauliais ar mirti su sveikais?“ – sako M. Kliukas.
Medikai ragina naudotis ir defibriliatoriais. Jų viešose vietose atsiranda vis daugiau, tiesa, prekybos centre „Molas“, kur mirė žmogus, jo nėra. Aplinkiniai defibriliatoriaus nesiryžo griebtis ir prieš penkerius Vilniaus oro uoste, kai nesulaukęs staigios pagalbos mirė filosofas Leonidas Donskis.
