Vėl siaubinga netektis Lietuvai.

It iš kur jūs nakorašeivos tą mėšlą traukiat?

Po truputį kitos šalys pradeda pripažinti negrįžtamą “eleksyro” poveikį, o lietuviai ir toliau kvailinami tokiais primityviais ir ant greičio sukurtais straipsniais. Kodėl apskritai apie tai rašot jei neturit ką pasakyti ? Po truputį adaptuojat prie vaizdų kuomet matysim gatvėse krentančius žmones?

Šeimos skausmui ribų nėra? O kada nors riba būna? O tik šeimos skausmui ribų nėra? Draugų skausmui ribos yra? Pažįstamų kokia riba?