Lietuvoje požeminio vandens ištekliai yra gausūs ir kokybiški, o kol kas eksploatuojama tik nedidelė jų dalis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuva sunaudoja tik apie 12 proc. visų turimų požeminio vandens išteklių, todėl galima drąsiai sakyti, kad turime daug ir išties švaraus požeminio vandens.
Jeigu Lietuvos geriamojo vandens kokybę lygintume su kitų Europos šalių, mums galima būtų tik pavydėti.
Nuolat tikrina
Vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens kokybę Lietuvoje nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimo laboratorijos. Vanduo tiriamas skirtinguose taškuose: vandenvietėse, vandens ruošyklose bei skirtingose miestų vietose (darželiuose ir mokyklose, viešojo maitinimo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.), atidžiai stebimi mikrobiniai ir toksiniai vandens rodikliai.
Kad ir koks geras mums centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, tačiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai auga vandens buteliuose pardavimai.
Vanduo iš čiaupo yra daugiau nei tūkstantį kartų pigesnis nei vanduo buteliukuose todėl keista, kad kai kuriems atrodo nerūpi jų kišenės reikalai.
Su vandens buteliuku rankoje
Nors aplinkai draugiškas elgesys, sveika gyvensena sparčiai populiarėja, dar nenyksta mada, ypač jaunimo tarpe vandenį pirkti buteliukuose ir nuolat nešiotis su savimi.
Vandens vartojimas yra sveikintinas, tačiau, kiek plastiko tokie modistai išmeta? Retas iš jų savo buteliuką pasipildo iš čiaupo, dauguma perka naują.
Mineralinis vanduo parduodamas ir stikliniuose buteliukuose. Geriau rinktis juos, be to, juos galima naudoti daug kartų, pilti į juos vandenį iš čiaupo. Puiku, kad jaunimo tarpe, ypač sportuojančio, populiarėja gertuvės ir ne tik plastikinės, bet ir metalinės.
Vanduo iš čiaupo – tau geriausias
Bet yra ir daugiau gerų žinių. Pastaruoju metu vykdytos įvairios akcijos, tokios kaip „Vanduo iš čiaupo – tau geriausias“, paskatino daugelį kavinių, restoranų pasiūlyti savo lankytojams vandens iš čiaupo, o ne žymiai brangesnio, bet ne kokybiškesnio vandens buteliuose, kas, žinoma, patinka šių įstaigų lankytojams ir propaguoja vandens iš čiaupo naudą.
Vilnietė Jūratė sako, kad stengiasi laikytis sveiktos mitybos rekomendacijų ir kasdien išgerti iki dviejų litrų vandens.
„Patogu nuolat su savimi nešiotis buteliuką vandens ir vis gurkšnoti, tačiau jų neperku vien dėl to, kad paskui pridarau daug plastiko atliekų, žinau, kad jos yra didelė tragedija aplinkai, gyvūnijai, vandenynams. Labai sveikinu viešojo maitinimo įstaigų iniciatyvą teikti lankytojams vandenį iš čiaupo, tikiuosi tokių restoranų daugės“, - sako vilnietė.
Daug plastiko patenka į aplinką
Plastikiniai buteliai, plastikiniai maišeliai, kita plastikinė tara yra didelė aplinkosaugos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak Aplinkos viceministro Daliaus Krinicko, palyginti su popieriumi, stiklu ar metalais, daug mažiau plastiko yra pakartotinai panaudojama ir perdirbama. Du trečdaliai jo atliekų arba sudeginama (39 proc.), arba pašalinama sąvartynuose (31 proc.), tačiau likusi dalis – patenka į aplinką.
Plastiko sriuba – vandenyno tragedija
Europos Komisijos duomenimis, šiandien yra perdirbama mažiau kaip 25 proc. plastiko, o net apie 50 proc. jo atsiduria sąvartynuose ir labai daug vandenynuose. Nuogąstaujama, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų. Ištisas šiukšlių ž
emynas, dar vadinamas Plastiko sriuba, savo dydžiu prilygstantis Ispanijos ir Prancūzijos teritorijai susidarė Ramiajame vandenyne, tarp Japonijos ir Amerikos vakarinės pakrantės. Šio milžiniško šiukšlyno neigiamas poveikis gyvajai gamtai didžiulis. Pasak Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos, plastiko šiukšlės vandenynuose kasmet nusineša daugiau nei milijoną paukščių ir per 100 tūkst. jūrų žinduolių gyvybių.
Kas išsrėbs Plastiko sriubą?
Ką gi daryti su šiuo „puikiu“ žmogaus kūriniu? Gerų idėjų netrūksta. Štai Nyderlandų mokslininkai neseniai paskelbė apie projektą „Perdirbta sala“ („Recycled Island“). Olandų specialistų komandos tikslas– surinkti mažiausiai 44 mln. kilogramų šiuo metu Ramiajame vandenyne plūduriuojančių plastiko atliekų ir jas perdirbti į salą – plaukiojantį parką.
