Specialistai pabrėžia, kad jais dažniausiai užsikrečiame vartodami neplautus vaisius ir daržoves, nesilaikydami tinkamos higienos, nuo gyvūnų.
Parazitai patenka per rankas
„Organizmo valymas nuo parazitų yra apipintas įvairiausiais mitais ir alternatyviais gydymo metodais. Daugelis pamirštame, kad prevencija nuo žmogaus organizme gyvenančių kirmėlių yra labai paprasta. Tinkamai laikydamiesi higienos, parazitų galime išvengti.
Gera higiena pirmiausia reiškia būtinybę pasirūpinti rankų švara, nes pagrindinis žmogaus parazitų plitimo būdas yra būtent per nešvarias rankas“, – pasakoja „BENU vaistinės“ vaistininkė Dalia Surblienė. Laikantis teisingų higienos taisyklių nepakanka plauti rankų tik po apsilankymo tualete.
Rankų švara turėtume rūpintis kas kartą apsilankę viešose vietose, pasinaudoję viešomis transporto priemonėmis, paglostę gyvūnus, turėję tiesioginį kontaktą su žeme ir, žinoma, prieš gamindami maistą ar prieš valgydami.
Vaikai gali užsikrėsti miesto smėlio dėžėse
Naminiai augintiniai, kaip vienas pagrindinių užsikrėtimo parazitais šaltinių, reikalauja papildomos priežiūros ir prevencinio gydymo nuo parazitų.
Šunys per askaridžių lervas gali platinti toksikorozę, tam tikros rūšies kaspinuočių lervas – echinokokozę. Kaip teigia Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarinės patobiologijos katedros vedėjas prof. Saulius Petkevičius, šunų toksikorozė Lietuvoje yra labai paplitusi, echinokozė – kiek retesnė liga.
Nors, prieš kelerius metus atliekant tyrimus Pietryčių Lietuvoje, paaiškėjo, kad iki 17 procentų šunų yra šios ligos nešiotojai. „Turint naminių gyvūnų, būtinas jų prevencinis gydymas nuo parazitų, net jei užsikrėtimas nenustatytas. Jei šeima turi mažų vaikų, antihelmintinių vaistų kursą namuose laikomiems gyvūnams rekomenduoju daryti kas du mėnesius. Vaikai su gyvūnais bendrauja betarpiškai, tad jiems užsikrėsti tikimybė yra didesnė.
Jei mažų vaikų šeimoje nėra, prevencinį gydymą galima retinti iki trijų ar keturių mėnesių“, – pataria S. Petkevičius. Kad naminiai gyvūnai užsikrėtę askaridėmis, galima pastebėti plika akimi jų išmatose.
Vaistininkė D. Surblienė priduria, kad įtariant naminio gyvūno užsikrėtimą parazitais, gydyti reikia ne tik šunį ar katę, bet ir visą su gyvūnu kontaktuojančią šeimą. Užsikrėsti naminių gyvūnų platinamais parazitais galima ir miesto viešose vietose.
Pavyzdžiui, jei vieša smėlio dėžė nakčiai nerakinama, tai ryte joje lankose katės ir šunys, o popiet ten pat žaidžia vaikai.
Veterinarijos profesorius priduria, kad Lietuvoje trūksta ekologinės savimonės, todėl nuo galimų užkratų galime apsisaugoti tik patys, tinkamai įvertinę rizikas.
Galiausiai užsikrėsti parazitais galima ir tiesiog uogaujant miške. Lapės, ūsuriniai šunys platina echinokokus, todėl net miške renkamas uogas geriau valgyti plautas. Nebūtinai naminių gyvūnų nešiojami parazitai apsigyvens žmogaus virškinamajame trakte. Pasitaiko retų atvejų, kad šunų kirmėlės migruoja į kitus organus. Pavyzdžiui, vaikams patrynus akis nešvariomis rankomis, jos gali pakliūti į akis.
Būtina tinkamai apdoroti maistą
Maisto apdorojimas tinkamoje temperatūroje taip pat padeda išvengti parazitų, galinčių į žmogaus organizmą patekti per mėsą ar žuvį.
Todėl į papildomą rizikos zoną pakliūva žalios, neapdorotos žuvies ir mėsos mėgėjai. „Mėgstantiems kepsnį „su krauju“, žalios mėsos tartarą ar aukštoje temperatūroje neapdorotą žuvį svarbu šiais patiekalais mėgautis ten, kur dėl maisto kokybės ir šviežumo esate tikri.
Jei žmogaus racione tokių patiekalų gausu, rekomenduojama kartą per pusmetį profilaktiškai išgerti antihelmitinių vaistų kursą“, – pataria D. Surblienė.
Parazitų buvimą gali išduoti odos ligos ar sausas kosulys
Gyvenant Lietuvoje ir keliaujant Europoje, yra rizika užsikrėsti keliomis tipinėmis žmogaus parazitų rūšimis, kurios apsigyvena žmogaus žarnyne ir lengvai pasišalina po tinkamo gydymo.
Labai reti, išskirtiniai atvejai, kai užsikrečiama netipinių rūšių parazitais, galinčiais pasiekti kitus žmogaus organus, dažniausiai nutinka nesilaikant tinkamos higienos kelionėse po egzotiškus kraštus. Tam tikru gyvenimo etapu kirmėlių turėjo bene kiekvienas.
Tiesioginių simptomų žmogus gali nejusti, gali būti, kad bus pakritęs jo imunitetas, dėl to jį gali užklupti dalinė mikrobų infekcija. Tik tuomet, atliekant tyrimus, paaiškėja, kad infekciją nulėmė helmintai. Jei intoksikacija žmogaus parazitais didesnė, gali pasireikšti ir tiesioginiai simptomai – odos bėrimai, pūlingi spuogai, alerginės reakcijos, niežėjimas ar tiesiog odos patinimas.
Kiti tipiniai intoksikacijos parazitais požymiai yra mažakraujystė, svorio kritimas ar aukšta temperatūra be realios priežasties. Sausą kosulį, kuris žmogų ištinka be peršalimo, taip pat gali sukelti organizme esantys parazitai. Helmintų nustatymui tėra vienas tyrimas – koprologinis (išmatų) tyrimas.
Vaistininkė D. Surblienė primena, kad tam tikrus parazitus – askarides – išsituštinus galima pastebėti ir plika akimi. Tokiais atvejais vaistų nuo parazitų kursas yra būtinas.
Ji priduria, kad žmogaus parazitai organizme nesidaugina. Jais užsikrėtus, į žmogaus organizmą patenka jau subrendę kiaušinėliai, iš kurių išsiritę kirmėlės gyvena tam tikrą laikotarpį, po kurio natūraliai pasišalina iš organizmo. Jau minėtos askaridės iš žmogaus organizmo pasišalina per metus ar dvejus.
Tad net jei gydomės antiparazitiniais vaistais, užburtą ratą galime įsukti nesilaikydami higienos ir taip į organizmą įnešdami naujų parazitų kiaušinėlių.
