„Apie gręžinį svajojome nuolatos, nes vienu momentu išvis pas mus vanduo buvo pasibaigęs – pasemdavai iš šulinio pora kibirų drumzlių, ir viskas. Pilnas nitratų buvo tas vanduo, tačiau tas gręžinys labai daug kainuoja , tūkstančiais eurų. Tai dabar mums tas gręžinys, kuris čia atsirado gerų žmonių dėka – mūsų globėjos Ramunės iš Širvintų ir Rasos iš „Gelbėkit vaikus“ – tikras stebuklas. Dabar mes kaip ponai“, – tv3.lt pasakojo šeimos tėtis, Alius Karaciejus.
Apie Karaciejų šeimą tv3.lt jau rašė, ir gręžiniui per organizaciją „Gelbėkit vaikus“ buvo renkami pinigai, tačiau pakankami lėšų nebuvo. Karaciejams reikėjo palaukti kitų metų, kol prikapsėtų pinigų į organizacijos fondą – tai „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė jiems ir norėjo pasakyti, kai vyko pas juos į Žieveliškes prieš kelis mėnesius.
„Nuvykau pati pas Karaciejus – žadėjau pasakyti, kad gręžinys bus tik kitais metais, bet pamačiusi, kaip jie gyvena, man neapsivertė liežuvis to pasakyti. Tai iš tų pačių pinigų, einamųjų lėšų, suorganizavome jiems tą gręžinį“, – tv3.lt nurodė R. Dičpetrienė.
Švarus vanduo – kaip stebuklas
Alius džiaugiasi švariu vandeniu kaip tikru stebuklu – dar vis iš įpročio taupo jį, neleidžia visu pajėgumu, dėl ko gręžinį darę darbuotojai net juokėsi.
„Gręžinį padarė spalio mėnesį – jį darę vyrai patys sakė, kad pataikė padaryti, džiaugėsi darbu. Dabar turime nedidelę kolonėlę šalia namo, iš kurios ir bėga vanduo. Aš dar taupau tą vandenį, daug neleidžiu, nors vyrai ir juokėsi iš manęs, kad tą vandenį taupau, sakė, kad taupyti nereikia. Tas gręžinys mums tikrai kaip iš dangaus nukrito, net nesitikėjo pirmomis dienomis, kad tai tiesa. Tokie dalykai verčia patikėti žmonių gerumu ir įpareigoja patį stengtis.
Didžiausias džiaugsmas dabar tas gręžinys. Ir kaip gali nesidžiaugti – pavargom, pavargom, gal taip ir reikėjo, taip buvo skirta, vien gerai negali būti, bet vien ir blogai negali būti. Turi visko visaip būti. Dabar kranelį pokšt, jungtuką įsijungi, ir tau bėga vanduo. Tai yra nuostabu“, – kalbėjo Alius.
Vyras supranta, kad tie nitratai, kurie buvo rasti anksčiau jų gertame srutų pilname vandenyje iš šulinio, greičiausiai pakenkė jų septynių vaikų sveikatai, tačiau kol kas visi yra sveiki. Alius sako, kad tokie dalykai atsiliepia senatvėje.
„Meldžiamės už visus mums padėjusius dėl to gręžinio, o labiausiai už Ramunę (SOS vaikų kaimo savanorę iš Širvintų – red.). Tikrai“, – kalba Alius.
Operacija negalima
Šio vyro žmonai Skaistei neseniai galvoje rado auglį. Moteris neprigirdi, jai sukasi galva, o buitis su septyniais vaikais – nelengva.
„Skaistę dvi dienas per savaitę kamuoja baisūs skausmai, vajetau, kaip ji kamuojasi. Gydytojai sako, kad jeigu jai būtų šešiasdešimt metų ar daugiau, galima būtų operuoti, bet dabar reikia kuo ilgiau nutempti laiką, nes ten ant klausos nervo yra tas auglys, ir nesėkmės atveju žmona gali negirdėti. Jei žinotumėm, kad viskas tvarkoje būtų, tai mes operuotumėmės, bet jie pataria kol kas to nedaryti“, – sako Alius.
Nedirba, nes neišgyventų
Vyras neslepia, kad jie gyvena sunkokai – jų buitis tikrai skurdi, tačiau Alius su šeima verčiasi ir sukasi, kaip išmano:
„Laikome savo gyvuliukų, verčiamės, tik problemos būna su remontais, kurie labai daug kainuoja. Mūsų vaikai eina į mokyklą, mažyliai į darželį, todėl jiems reikia ir į išvykas, ekskursijas vykti, ir mes juos leidžiame ten – skolinamės pinigus, bet vaikus išleidžiame“, – kalbėjo Alius.
Vyras dabar nedirba, nes jam tai daryti visiškai neapsimoka: jis gautų gerokai mažiau, nei dabar gauna sudėjus visas pašalpas.
„Tikimės iš naujos valdžios permainų, nes dabar, pagal mūsų įstatymus, man negalima dirbti: kai aš nueinu į naują darbą, man siūlo minimumą – 300 eurų. Kai aš įsidarbinu, man nubraukia visas pašalpas, o jeigu man darbas nepatinka, aš negaliu išeiti, nes man pusę metų išvis jokių pašalpų nemokės, o kaip be jų išgyventi?
Kada prieš krizę dirbau, nieko nesiskundžiau, gerai uždirbdavau, nors kartais ir iki 2 val. nakties dirbdavau – man tada pinigus mokėjo, ir aš dirbau – su traktoriumi. Uždirbdavau tais laikais ir 4 tūkst. litų, bet, kai atėjo krizė, teko išeiti pačiam“, – kalba Alius.
Vyras sako, dabar jokių pykčio ant valdžios nelaikąs – sako, kad jam viskas sekasi, ir viskas yra gerai, o lengva duona žmogų pagadina.
