Sraigtasparnio katastrofa Baltijos jūroje, per kurią praėjusį trečiadienį, kovo 26-ąją, žuvo du Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) lakūnai, įvyko ne dėl technikos gedimų, o dėl pilotų klaidingai nustatyto sraigtasparnio aukščio.
Tokias išvadas ketvirtadienį (04.03) pateikė KOP sraigtasparnio "Mi-8" avarijos Baltijos jūroje priežastis ir aplinkybes tyrusi komisija. "Komisijos užduotis buvo ištirti avarijos priežastis ir pateikti rekomendacijas, kaip ateityje reikėtų to išvengti", - spaudos konferencijoje sakė krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius. "Techninių sraigtasparnio gedimų nėra nustatyta, tai nebuvo avarijos priežastis, taip pat nenustatyta ir pažeidimų ruošiantis skrydžiui", - sakė ministras.
Iššifravus sraigtasparnio skrydžio duomenis fiksavusių prietaisų parodymus, paaiškėjo, kad skrydžio metu oro sąlygos buvo geros, matomumas - pakankamai geras, jūros bangavimas - nulinis, vandens temperatūra - 1 laipsnis šilumos, oro - 0 laipsnių. Anot ministro, vėjas katastrofos metu buvo nestiprus - 4, 5 metrai per sekundę, tačiau vėjas buvo nepastovus.
"Avariją lėmė žmogiškasis faktorius - sutapo daugelis aplinkybių, taip pat ir meteorologinės sąlygos - taip kartais atsitinka", - sakė L. Linkevičius. Be to, ministro teigimu, sraigtasparnio įgula didesnį dėmesį skyrė vizualiam padėties virš vandens stebėjimui ir per vėlai užfiksavo, kad aukštis virš vandens paviršiaus - per žemas, kad būtų įmanoma išvengti katastrofos.
Sutapus daugeliui aplinkybių, lakūnai nakties metu nenustatė tikrosios vėjo krypties ir stiprumo, todėl negalėjo tiksliai įvertinti sraigtasparnio padėties erdvėje. Krašto apsaugos ministerijos pranešimu, avarijos tyrimo akte sakoma, kad avarinė situacija atsirado pradėjus orlaiviui leistis. Įgulos vadas, gaudamas informaciją apie sraigtasparnio nuotolį, aukštį ir greitį link gelbėjimo laivo "Šakiai", pastebėjo, kad orlaivis turi tendenciją leistis aukščiau įprastinės trajektorijos. Tačiau nebuvo įvertintos jūrai būdingos meteorologinės aplinkybės - staigus vėjo stiprumo ir krypties kitimas, net ir nusistovėjus palankioms oro sąlygoms, kokios buvo skrydžio metu. Kai vėjas yra nepastovios krypties ir kintančio stiprumo, tamsoje nepaprastai sudėtinga vizualiai nustatyti tokius pasikeitimus - gali susiformuoti apgaulingi erdviniai pojūčiai. Dėl žemo aukščio virš vandens paviršiaus, nebeliko jokių galimybių sraigtasparnį nukreipti į horizontalų skrydį ir sustabdyti jo leidimąsi, teigiama avarijos tyrimo akte. Tai patvirtina duomenys, kuriuos užfiksavo skrydžio registravimo aparatūra. Lakūnų pokalbių įrašas liudija, kad įgula jokio pavojaus nepajuto ir vykdė savo pareigas kaip įprastinio skrydžio metu. Avarijos priežastis tyrusios komisijos pirmininkas pulkininkas Zenonas Vegelevičius žurnalistams teigė, kad laiku iš jūros ištraukus "juodąsias dėžes" - išliko visi jų parodymai, kurie kruopščiai ištirti.
Karinių jūrų pajėgų sraigtasparnis per gelbėjimo pratybas į jūrą nukrito kovo 26-ąją. Per katastrofą žuvo įgulos vadas majoras Alvidas Brazlauskas ir borto-technikas viršila Edmantas Vizbaras, trys gelbėtojai ir vienas įgulos narys buvo išgelbėti.
Komisijos teigimu, E. Vizbaras nespėjo išsigelbėti, nes sraigtasparniui pradėjus grimzti, nesugebėjo atsisegti diržų. Įgulos vadas A. Brazlauskas diržus spėjo atsisegti, tačiau dėl didelio vandens slėgio nesugebėjo atidaryti kabinos durų. Lakūnų pokalbių įrašas liudija, kad įgula jokio pavojaus nepajuto ir savo pareigas vykdė, kaip ir įprastai. Teismo medicinine ekspertizė nustatė, kad ir žuvusieji lakūnai, ir išgelbėtieji kariai skrydžio metu buvo blaivūs.
Komisija pateikė rekomendacijas karinių oro pajėgų vadui, kaip tobulinti lakūnų rengimą veikti ekstremaliose situacijose, peržiūrėti paieškos ir gelbėjimo darbų metodikas. Sraigtasparnio "Mi-8" avarijos ir įgulos narių žūties aplinkybes tiria Palangos miesto apylinkės prokuratūra.
BNS
