Vėluojantis pavasaris ir negausus lietus vėlina sraigių rinkimo sezono pradžią. Supirkėjai sako, kad kol kas žmonės atneša labai nedaug – nuo kilogramo iki kelių sraigių.
Panevėžio rajono Senamiesčio kaime tuos moliuskus perkanti Šarūnė už jų kilogramą moka vieną litą.
Druskininkų rajone esanti bendrovė „Hesona“ už kilogramą sraigių duoda du litus, bet kol kas rinkėjai šiais šliužais jos neužvertė.
Bendrovės vadovas Viliumas Malinauskas tvirtino, kad dar yra laiko. Vynuogines sraiges galima rinkti iki birželio 15 dienos. Pasak jo, kartais užtenka savaitės surinkti didelį sraigių kiekį.
„Hesona“ per sezoną perdirba iki 500 tonų sraigių.
Be šios bendrovės, Lietuvoje sraiges perka ir perdirba dar trys stambios įmonės. Jos paprastai moka daugiau nei rajonuose ir miestuose veikiantys smulkūs sraigių supirkėjai.
Visi jie turi atsiskaityti Aplinkos ministerijai, kokį vynuoginių sraigių kiekį supirko. Ministerijai pavaldaus Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius „Sekundei“ sakė, kad kol kas duomenys pateikė tik dvi įmonės iš keturių. Jos nurodė 2012 metais supirkusios 360 tonų sraigių.
„Kasmet Lietuvoje superkama apie 600–700 tonų sraigių. Manau, kad pernai irgi buvo supirktas panašus kiekis“, – kalbėjo jis. Aplinkosaugininkas priminė, kad leidžiama rinkti ir perdirbti tik tas vynuogines sraiges, kurių kiauto skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Juridiniai asmenys, prieš supirkdami sraiges, privalo jas išrūšiuoti pagal skersmenį jų supirkimo punktuose. Tada supirkimo vietose negali būti daugiau kaip 5 proc. mažesnių nei leidžiama vynuoginių sraigių.
Regionų gamtos apsaugos specialistai privalo kontroliuoti, ar laikomasi taisyklių.
Verslą atidėjo ateičiai
Buvęs Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos direktorius Vaclovas Krikščiūnas prieš kelerius metus išėjo į pensiją ir ėmėsi auginti vynuogines sraiges.
Jis savo sodyboje įrengė kelis voljerus, iš Nacionalinės vynuoginių sraigių asociacijos įsigijo tris tūkstančius sraigių, vadinamąją motininę bandą, ir ėmė veisti šiuos moliuskus.
Pedagogas savo naująjį užsiėmimą vadino eksperimentu, bet nebuvo tikras, kad jis išaugs į verslą.
Anglų kalbos specialistas dabar šių šliužų nebeaugina, tačiau ne todėl, kad tai neapsimoka.
V. Krikščiūnas vėl mokytojauja, todėl nebeturi laiko sraigėms. Mokytojas sako suderinti abiejų dalykų negalintis, nes sraigių auginimas reikalauja daug laiko.
„Šis verslas, jeigu jam atsidedi, leidžia uždirbti. Neatsisakau minties, kad aš juo dar užsiimsiu, o dabar sraigių pasirenku tik savo reikmėms, pasigaminu iš jų patiekalų. Beje, juos paruošti irgi užtrunka“, – kalbėjo jis.
Inga SMALSKIENĖ
