Sraigių ikrai – 5 tūkst. litų už kilogramą

Besidominčiųjų sraigių veisimu daugėja, tačiau kol kas lietuviams toks netradicinis verslas – vis dar sunkiai įveikiamas.

Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrę Janina Krištopaitienė ir Remigijus Skupas jau porą metų bando užsidirbti augindami sraiges. Pradėję nuo nedidelės motininių sraigių bandos, ūkininkai tikisi jau šiemet sulaukti bent minimalios investicijų grąžos.

Reikia žinių ir kantrybės

Trakiškiečiai sako, jog tik iš pradžių atrodo, kad auginti sraiges labai paprasta: nereikia didelių investicijų, moliuskų transportavimo ir laikymo sąlygos labai palankios. Tačiau didžiausia bėda ta, kad toks ūkininkavimas kol kas visiška naujovė Lietuvoje.

„Mes neturime nė vieno specialisto, kuris pasakytų, kaip tai reikia daryti, – aiškina J. Krištopaitienė. – Čia naujas verslas. Ir tai, kas tinka ispanams ar prancūzams, visai netinka mums, lietuviams.“

Sraigių ūkio šeimininkai sako nuolat eksperimentuojantys, kaskart išbandantys vis kitus auginimo metodus. „Mokomės iš savo klaidų“, – teigia jie. Nesvarbu, kad informacijos apie šių moliuskų auginimą vis daugėja, Sraigių augintojų asociacija organizuoja seminarus, labiausiai, kaip paaiškėja, praverčia sava patirtis.

„Auginti sraiges tikrai nėra sudėtinga, – šypsosi netradicinio verslo nepabūgę ūkininkai. – Tačiau kol kas Lietuvoje vos vienas kitas užaugina didesnius kiekius, o apie pardavimą užsienio rinkoms nėra net kalbos.

Vis dėlto trakiškiečiai šį sezoną planuoja užauginti apie 40 tūkstančių sraigių. „Tai nėra daug, – sako. – Kai kurie lenkų ūkiai per metus užaugina iki šimto dvidešimt penkių tonų sraigių.“

Pasak J. Krištopaitienės, didelio vargo auginant šiuos gurmanų vertinamus gyvius nėra: tereikia penkis kartus per savaitę pamaitinti augintines specialiu miltų mišiniu ir kartą per dieną palaistyti vandeniu žolės plotus, kur jos laikomos. Daugiausia laiko tenka skirti veisimui.

„Su mažytėmis darbo gerokai daugiau – kol nuplauni, pamaitini, į dėžutes sudedi, užima nemažai laiko, – šypsosi sraigių augintoja. – Nemažai tenka padirbėti rūšiuojant ir migdant sraiges.“ Pasak ponios Janinos, šie moliuskai gali miegoti iki 8 mėnesių, todėl itin svarbu juos tinkamai paruošti žiemoti.

Pradžia paprasta

„Net neįsivaizduojate, kiek žmonių atvažiuoja ir prašo patarimų“, – sako R. Skupas, tačiau priduria, kad anaiptol ne visi ryžtasi sekti jų pėdomis.

„Žmones išgąsdina darbas“, – įsitikinęs ūkininkas, pats kasdien kruopščiai prižiūrintis savo augintines. Norint pradėti auginti sraiges, reikia viską paruošti iš anksto. Svarbu įsirengti aptvarus lauke, pasiruošti vidines patalpas, vasarą pasirūpinti specialiu žolės mišiniu.

„Viskas priklauso nuo to, kiek sraigių planuojate auginti, – aiškina J. Krištopaitienė. – Jei jau turite patalpas, užteks nusipirkti tik motininių sraigių bandą.“

Ūkininkai patys taip prieš porą metų iš Anykščiuose sraigių verslu užsiimančio kolegos nusipirkę 4 tūkstančius motininių sraigių. Už vieną moliuską tada teko pakloti 2 litus. Šiandien jų kaina jau sumažėjusi per pusę.

„Šiemet jau turėjome savo motininę vadą ir nemažai pardavėme, tai nuostolio nebuvo, – džiaugiasi J. Krištopaitienė. – Tiesa, kol kas labai didelio pelno neskaičiuojame, nes pernai daug investavome į infrastruktūrą.“

Trakiškiečių investicijos į sraigių verslą sudarė apie 40 tūkst. litų, nes norėta įsirengti specialias patalpas su reguliuojama temperatūra, drėgmės lygiu, ventiliacija. „Visi stelažai, dėžutės, medžiagos, pašarai, elektra nemažai kainuoja“, – daro išvadą ūkininkė, patarianti verslą pradėti nuo 2 tūkstančių sraigių, motinines bandas pirkti rudenį, bet svarbiausia – turėti joms paruoštą patalpą, kurioje palaikoma 22 laipsnių temperatūra ir 70 procentų drėgmė.

Sraigės auga nevienodai, visa vada paprastai užauga ir subręsta per 4–7 mėnesius.

Šiuo metu R. Skupas ir J. Krištopaitienė augina afrikines Helix maxima sraiges: jos auga greičiau nei vynuoginės, deda daugiau ikrų.

Didžiausi sraigių priešai – paukščiai ir pelės. Vienas graužikas, teigiama, gali sunaikinti iki 12 kilogramų sraigių.

Paklausa didesnė už pasiūlą

Ūkininkai prasitaria, kad kol kas sraigių kainos gana aukštos, mat paklausa viršija pasiūlą. Taigi lietuviškas sraiges būtų visai nesudėtinga tiekti ir užsienio rinkoms. Tiesa, prancūzai mūsiškių moliuskų nenori, tačiau juos mielai supirktų lenkai. J. Krištopaitienės žiniomis, kaimynai pasiruošę už vieną sraigę mokėti apie 10 litų.

„Brangiausi sraigių ikrai, – sako augintoja. – Jie balti, dydžiu ir forma labai panašūs į lašišų. Sraigių augintojų asociacija yra išsiuntusi mūsų ikrų mėginius ir pavyzdžius į Prancūziją. Prancūzai įvertino labai gerai ir už kilogramą yra pasiruošę mokėti kiek daugiau nei penkis tūkstančius litų.“

Bet augintojai sako kol kas dėl ikrų ir sraigių realizavimo galvos nesukantys.

„Rinka dar neužpildyta, jei prancūzai ir neims, lengvai sutarsim su lenkais, – ponia Janina neabejoja, kad prekę realizuoti bus nesunku, kai ji jau bus paruošta. – Mėsai sraigių mes šį rudenį dar neturėsime, tačiau planuojame parduoti motininių bandų ir jaunų sraigių.“

Ūkininkai tikina patys sraigių mėsos dar neragavę, bet planuojantys tai padaryti per Jonines.

„Savų nevalgysim – gaila, vis dėlto mūsų augintinės“, – šypsosi R. Skupas ir jo verslo partnerė. Bet patikina, kad sraigių mėsa gurmanų vertinama ne be reikalo: ji labai sveika, reguliuoja cholesterolio lygį, gerina širdies veiklą, kovoja su vėžinėmis ląstelėmis. „Tik kad mes, lietuviai, nelabai ją valgome“, – apgailestauja.