Joana Lapėnienė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Pirmasis dirbtinis žemės palydovas – sovietų pasididžiavimas „Sputnik“ mėgina atgimti ne kosmose, o Žemėje. Rusija pranešė apie naują pasaulinę užsienio naujienų agentūrą, kuri taip ir pavadinta. „Sputnik“ duos, ko šiandien trūksta, – patikimos ir nevienpusiškos informacijos. Gal ir galima būtų tuo tikėti, jei nekreiptumėme dėmesio į kelis dalykus.
Pirma, į tai, kaip iki šiol buvo pateikiama informacija rusiškoje žiniasklaidoje. Ir į tai, kad naujosios agentūros privalumus pristatė Kremliaus ruporas Dmitrijus Kiseliovas, iš kurio Prezidentė Dalia Grybauskaitė už apdovanotojo vardo pažeminimą atėmė Sausio 13-osios atminimo medalį. Dar daugiau – netolima praeitis rodo, kad dažnai tuometės Sovietų Sąjungos korespondentų punktuose užsienio šalyse buvo įdarbinami ne tik žurnalistai, bet ir KGB karininkai. Kas garantuos, kad taip nebus ir dabar?
Tai signalas, kurį skriedamas aplink Žemę siuntė pirmasis palydovas „Sputnik“. „Sputnik“ palydovą 1957 m. spalį paleidusi Sovietų Sąjunga laimėjo lenktynes su Amerika. Vėliau „Sputnikai“ gabeno benamius šunis, tačiau tik Belkai ir Strelkai pavyko – kosmoso pionierė Laika nuo perkaitimo žuvo kosmose. Tačiau ši informacija buvo slepiama. Ant stulpų iškelti ruporai griaudėjo tik apie pergales kosmoso varžybose, karo nualintai liaudžiai keldami euforiją.
Dabar Rusija vėl meta milžiniškas lėšas „Sputniknews.com“ programai. Ji vėl apjuos pasaulį, tik šį kartą ne iš kosmoso. Kremlius nusprendė steigti pasaulinę naujienų agentūrą, kuri dengs maždaug 130 miestų, pagrindines pasaulio sostines daugiau nei 30-yje šalių. Informacija bus teikiama anglų ir vietos kalbomis, ją transliuos vietos radijo stotys. Planuojama, kad šis tinklas veiks ir Baltijos šalyse, tačiau kol kas apie lietuvišką „Sputnik“ versiją nepranešama.
Naujasis informacijos tinklas kuriamas naujienų agentūros „Ria Novosti“ ir radijo stoties „Golos Rosii“ pagrindu. Atidarymo iškilmėse „Sputnik“ vadovas žadėjo, kad pagrindinėmis anglų, ispanų, kinų ir arabų kalbomis transliacijų laikas viršys Šaltojo karo laikų „Maskvos radijo“ eterio trukmę. Esą bus skleidžiamas alternatyvus požiūris į pasaulį.
„Pateiksime alternatyvias interpretacijas, kurių reikia pasauliui“, – įsitikinęs informacijos agentūros „Rusija šiandien“ (angl. Russia Today – LRT.lt) vadovas D. Kiseliovas.
Jis – pirmasis žurnalistas, kurį už visuomenės kurstymą palaikyti Rusijos agresiją Kryme Europos Sąjunga (ES) ir JAV įrašė į „juoduosius sąrašus“. Prezidentė D. Grybauskaitė D. Kiseliovą išbraukė iš apdovanotųjų sąrašo. Lietuvos valstybės medalio jis neteko už Rusijos agresijos palaikymą Ukrainoje, pareiškimus apie NATO partneres. D. Kiseliovas šaipėsi, kad Rusija – vienintelė pajėgi JAV paversti radioaktyviais pelenais.
„Sputnik“ tikslas – išsiugdyti lojalią kartą
Vis dėlto kai kurie ekspertai sako maną, kad Lietuvoje Rusijos propaganda sureikšminama be pagrindo.
„Lietuvoje propagandos terminas yra vartojamas bet kaip, ir tai sukelia nepagrįstą isteriką. Labai dažnai Kremlius Lietuvos omeny neturi iš viso. Prieš Lietuvą nevykdoma jokia speciali agresija, bet čia kyla labai daug triukšmo, patys susigalvoja. [...] Reikia priprasti, kad kitokia nuomonė taip pat gali būti šalia mūsų“, – mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Gintautas Mažeikis.
Rusijos propagandą tyrinėjantis politologas sako, kad toks nostalgija sovietmečiui persmelktas „Sputnik“ tinklas, jo vadovo reputacija kelia įtarimų, kad ši organizacija kuriama remiantis sovietmečio KGB patirtimi, kai informavimo priemonės Vakaruose naudotos šnipų priedangai.
„Sovietinė patirtis tokia ir buvo: Sovietų Sąjungos žiniasklaidos atstovybės buvo dvejopos paskirties. Visų pirma žurnalistai, o antra – specialiųjų tarnybų žmonės, kurie vykdė konkrečias užduotis po atitinkama priedanga. Tą reikia įvertinti, tai yra savotiška rizika“, – sako Vilniaus universiteto (VU) tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius.
Rusijos disidentas Vladimiras Bukovskis paviešino KGB archyvą. Dokumentuose – Komunistų partijos vadų nurodymai TASS`o, „Komsomolskaja pravda“ punktuose Kanadoje, Austrijoje, Zimbabvėje vietoje žurnalistų įdarbinti KGB karininkus. Naujienų agentūros „Novosti“ korespondentų punktams Lenkijoje ir Kampučijoje vadovavo KGB I valdybos karininkai.
Ekspertų vertinimu, „Sputniknews“ – ilgalaikis projektas, kuriuo siekiama išsiugdyti Kremliui lojalią visuomenę, visų pirma – jaunimą.
„Pats pagrindas yra jaunimas, jaunesnė auditorija, kuri nelabai moka rusų kalbą. [Reikia], kad ji būtų pasiekta, paveikta, jog būtų pateiktas Maskvos požiūris. Juo labiau, kad internetas, lyginant su televizija, spausdintine žiniasklaida, yra pigi priemonė – tu gali visą laiką atnaujinti, dėti nuorodas į kitus tinklapius“, – aiškina VU Komunikacijos fakulteto doc. dr. Mantas Martišius
Anot eksperto, tokia informacija siekiama pasėti Rusijos propagandos sėklą.
„Labiausiai siekiama neva skatinti „kritinį mastymą“, akivaizdžiai meluojant. Žmonės tada ieško kitų šaltinių, bet ta [Rusijos pateikta – LRT.lt] sąmokslo teorija įsėda kažkur giliai giliai, ir tada pradedi galvoti, kad pasaulis nėra jau toks tik juodas ir baltas. Tokiame kontekste kovoti su akivaizdžiu melu yra labai sudėtinga“, – teigia VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis.
Kalba apie objektyvumą drausdami
„Sputniknews.com“ steigėjai tikina platinsią pasauliui „teisingą“ informaciją apie Rusiją, tačiau kodėl taip isteriškai gniaužiama bet kokia alternatyvi nuomonė pačioje Rusijoje?
Šią vasarą V. Putinas pasirašė įstatymą, kuris verčia registruotis interneto tinklaraštininkus, jiems už Kremliui neįtikusį komentarą gresia bauda arba net 5 metai kalėjimo. Negana to, po dvejų metų Rusijoje gali nebelikti „Facebook“, „Twitter“, „Skype“, o vietoje „Google“ Kremlius jau įkūrė rusišką paieškos sistemą
„Sputnik.ru“ ir verčia ja naudotis visas valdiškas įstaigas. Kremlius jau sumanė steigti ir alternatyvą „Vikipedijai“.
