„Viena pagrindinių spūsčių formavimosi priežasčių išlieka ta pati – jos dažniausiai susidaro dėl didelio transporto srauto, kuris Vilniuje kasmet vis auga. Per paskutinius trejus metus sostinėje registruotų transporto priemonių padaugėjo 6 proc. – iki 300 875. Papildomos spūstys formuojasi vairuotojams blokuojant sankryžas, blaškantis tarp eismo juostų ar užsiimant pašaliniais veiksmais, pavyzdžiui, naudojantis mobiliaisiais telefonais. Koncentracijos trūkumas dažnai lemia eismo įvykius, kurie trikdo sklandų judėjimą miesto gatvėse“, – pranešime spaudai cituojamas „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič.
Anot A. Apanovič, prieššventiniu laikotarpiu transporto srautai išauga ir spūstys fiksuojamos ne tik rytinėmis bei vakarinėmis piko valandomis, tačiau ir dienos metu. Taip pat pastebima, kad šventiniu laikotarpiu automobilių srautas žymiai padidėja prie prekybos centrų.
„Mūsų turimais duomenimis, lyginant rugsėjo ir lapkričio – gruodžio mėnesių transporto srautus, labiausiai eismo intensyvumas išauga Ozo g., T. Narbuto – Saltoniškių g. ir P. Lukšio – J. Kubiliaus sankryžose. Čia fiksuojamas net 10-18 proc. padidėjęs paros eismo intensyvumas. Prognozuojama, kad bendras eismo intensyvumo padidėjimas prie prekybos centrų prieš Kalėdas šiemet išaugs 15-20 procentų“, – sako A. Apanovič.
Kaip keliauti, jog netektų užstrigti spūstyse?
Kalbėdami apie spūsčių susidarymo priežastis, specialistai pripažįsta, jog būtinos tiek eismo organizatorių, tiek pačių eismo dalyvių pastangos, jog šventinio laikotarpio nedrumstų spūstyse praleistas laikas.
Remiantis Vilniaus miesto Eismo valdymo sistemos duomenimis intensyviausi transporto srautai fiksuojami: Ukmergės – Geležinio Vilko g. sankryžoje: apie 99,5 tūkst., Kalvarijų – Kareivių – Ozo g.: apie 83,2 tūkst., Ozo – Gelvonų g. apie 75,6 tūkst., Geležinio Vilko – Gerosios Vilties g.: apie 65,6 tūkst., Liepkalnio – Žirnių g. – Minsko pl.: apie 65 tūkst., Laisvės pr. – T. Narbuto g. – Pilaitės pr.: apie 63,8 tūkst., Savanorių pr. – Vilkpėdės g. – 57,2 tūkst. transporto priemonių per parą.
Fiksuojama, jog šį rudenį viename automobilyje Vilniuje vidutiniškai važiavo vos 1,32 žmogaus. Tai reiškia, jog miestiečiai yra linkę keliauti asmeniniais automobiliais, dažnu atveju – po vieną. Eismo organizavimo specialistai ragina planuoti bendras keliones, jungiantis su šeimos nariais, kolegomis, nes didinant kiekvieno automobilio užpildymą natūraliai mažėtų transporto srautas gatvėse.
Eismo organizavimo specialistai pastebi, kad įsijungus žaliam šviesoforo signalui pirmas automobilis pajuda tik po 2–3 sekundžių, antrasis – praėjus 2-3 sekundėms nuo pirmojo, o kartais tarpai tarp automobilių siekia iki 30-40 metrų. Skaičiuojama, jog dėl tokios pavėluotos reakcijos per 30 sekundžių trukmės žalią šviesoforo signalą pravažiuoja 12 – 15 transporto priemonių, kai jų galėtų pravažiuoti apie 20, o tai bendrame eismo sraute yra apie 30 procentų daugiau. Eismo organizavimo specialistai pataria laiku reaguoti į šviesoforo signalus ir nesiblaškyti.
Taip pat vairuotojams rekomenduojama iš anksto pasirinkti reikiamą eismo juostą ir nesirikiuoti kaskart, kai kitoje juostoje pradeda judėti automobiliai. Toks manevravimas sukelia papildomas prastovas, išauga eismo įvykių tikimybė ir sumažėja eismo juostų pralaidumas.
Savo kelionėms miestiečiai kviečiami rinktis ir viešąjį transportą.
Planuojat keliones viešuoju transportu šventiniu laikotarpiu, o ypač – piko metu, rekomenduojama pasilikti laiko atsargą ir išeiti bent 5-10 minučių anksčiau. Svarbu žinoti, kad jei viešojo transporto tenka laukti ilgiau nei numatyta, visuomet galima rinktis kito maršruto autobusus ir troleibusus, keliauti su persėdimu – tai kartais net padeda sutaupyti laiko.
