Vilnietis Miroslavas sostinėje jau ne vienerius metus teikia pavežėjimo ir kurjerio paslaugas. Jis sako, kad besibaigiant vasarai ir į miestą plūstant studentams čia spūstys tampa nebepakeliamos. Pasak vyro, jeigu dabar jis 2 kilometrus gali nuvažiuoti per kelias minutes, rugsėjo mėnesį to pačio atstumo įveikimas gali pareikalauti ir pusvalandžio.
„Kartais kamščiuose tenka sėdėti beprotiškai ilgai, o pravažiuoti – visiškai neįmanoma“, – nusivylimo neslepia automobilyje didžiąją dalį savo darbo dienos praleidžiantis Miroslavas.
Ir jis nėra vienintelis susiduriantis su šia problema – šimtai didmiesčių gyventojų kasmet prasidėjus naujiems mokslo metams skundžiasi valandų valandas praleidžiantys eismo spūstyse.
Saugaus eismo ekspertas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad tai – padėtis be tikslios išeities, o išvengti stovėjimo kamštyje gali padėti tik gyvenimo būdo pokyčiai arba sumanumas.
Mokslo metai žada ne tik naujas žinias, bet ir dar gausesnius kamščius
Rudens pradžioje eismo suintensyvėjimas tikrai yra itin didelis, pripažįsta A. Pakėnas. Jis sako, kad tam daugiausia įtakos turi į pamokas rytais viešuoju arba tėvų transportu važinėjantys mokyklinukai.
Pasak eksperto, tai reiškinys trunkantis visus metus, o lengviau atsikvėpti pavyksta tik vasarą arba mokyklinių atostogų metu. Prie judriausių miestų gatvių užsikimšimo taip pat prisideda ir į didmiesčius iš mažų miestelių atvykę, vos teises išsilaikę, studentai.
„Ką kalbėti, kai vienuoliktokai, dvyliktokai, besimokydami nedidelio Lietuvos miestelio vairavimo mokykloje, kur yra dvi sankryžos, gauna vairuotojo pažymėjimą ir atvažiuoja į Vilnių. Su Geležinio Vilko gatve, kur visi laksto 80 km/val greičiu, kai tas studentas gyvenime daugiau nei 40 km/val nėra važiavęs“ , – aiškina A. Pakėnas.
Tokie nepatyrę vairuotojai prisideda prie spūsčių ir dėl to, kad jie paprasčiausiai nežino mažesnių gatvių ir skersgatvių, kuriais galėtų greičiau pasiekti savo tikslą. Todėl, pasak pašnekovo, jie važiuoja tik per pagrindines miestų gatves, taip jose didindami eismo intensyvumą.
Norint išvengti spūsčių teks kitaip planuoti savo laiką
Saugaus vairavimo eksperto nuomone, šiuo metų laiku kai kuriose miestų vietose, priklausomai nuo to, į kurią pusę važiuosite, piko metu kamščiuose gali tekti prastovėti bent pusvalandžiu ar valanda ilgiau.
Jis pats sako visada itin kruopščiai planuojantis savo laiką ir tuo metu, kai eismas yra aktyviausias, jeigu tik yra galimybė iš viso niekur nevažiuoja arba iš namų išeina bent valanda anksčiau. Tą patį pataria daryti ir kitiems.
„Į Konstitucijos prospektą Vilniuje yra tekę važiuoti ir kelis kartus net pavėluoti į vairavimo pamokas. Važiuodavau nuo Kalvarijų gatvės, o mano vairavimo mokykla yra prie Edukologijos žiedo. Tai šį atstumą, kurį pėsčiomis nueinu per 10 min., važiuoti reikėjo 30 min. Jokios logikos“, – savo patirtimis kamščiuose dalinasi pašnekovas.
Norint palengvinti savo kelionę mieste, eksperto manymu taip pat labai svarbu yra iš anksto ne tik nusimatyti, kiek laiko gali tekti praleisti kelyje, bet ir susiplanuoti tikslų maršrutą.
Pandemija gali ir pasitarnauti
Paklaustas apie tai, ar pandemijos padarinius bus galima pajusti ir gatvėse, A. Pakėnas pripažįsta, kad šių mokslo metų pradžioje eismas tikrai gali būti kiek mažiau intensyvus nei įprasta.
„Mes visi prisimename karantiną, kai miestas buvo tuščias ir žmonės važinėjo tik savo asmeniniais reikalais. Tikrai labai pasijaus jeigu mokyklos ar universitetai ir vėl įves nuotolinį mokymą. Tačiau viskas labai priklausys apribojimų lygio“ , – galimą situaciją komentuoja vairavimo specialistas.
Jis taip pat pamini ir tai, kad norintiems išvengti spūsčių labai padėtų ir per karantiną kai kurių darbdavių pritaikytas darbo valandų lankstumas. Jeigu tik yra galimybė, jis darbo dieną siūlo pradėti ne daugeliui įprastiniu laiku, 8 val., o kiek vėliau arba anksčiau – 10 ar 7 val. Taip, pasak A. Pakėno, pavyktų aplenkti pačius baisiausius rytinius kamščius.
Įstrigus padės mobiliosios programėlės
Viena iš priemonių, galinčių padėti kiek sutrumpinti savo kelionės judriausiu dienos metu laiką – mobiliosios programėlės, kuriose rodomas miesto gatvių užimtumas.
A. Pakėnas sako, kad didžiųjų pasaulio miestų, tokių kaip Paryžius ar Niujorkas, gyventojai net neįsivaizduoja, kaip reikėtų išgyventi be greičiausią kelią nurodančių aplikacijų pagalbos. Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose tokias programėles kaip Waze ar Google Maps taip pat naudoja gana nemažai žmonių. Ypatingai didelė vartotojų grupė – iš kitų miestų atvykę studentai.
„Tiems, kurie mažiau pažįsta savo miestą – aš esu visiškai už jas. Programėlės galbūt neišsprendžia spūsčių problemos, bet tikrai padeda
