Viena tarptautinė mokslininkų grupė penktadienį pranešė aptikusi silicio dioksido – pagrindinės stiklo sudedamosios dalies – dujų ir dulkių debesyse, susidariusiuose sprogus dviem tolimoms supernovoms, esančioms už milijardų šviesmečių nuo Žemės.
Tyrėjai atliko stebėjimų NASA Spitzerio (Spicerio), kad išanalizuotų šviesą, skleidžiamą besitraukiančio didžiulio debesies. Jie aptiko silicio oksido „pirštų atspaudų“ – šios medžiagos skleidžiamą specifinio bangos ilgio šviesą.
Supernovų sprogimai įvyksta didelės žvaigždės gelmėse sudegus branduolinių „degalų“ ištekliams. Gęstančios termobranduolinės reakcijos nebegali atsverti didžiulės žvaigždės masės gravitacinio gniuždymo, todėl įvyksta katastrofinis kolapsas ir itin galingas, galaktikos masto sprogimas. Būtent per tokius kosminius pliūpsnius vyksta branduolinės sintezės reakcijos, per kurias, jungiantis lengvesnių elementų branduoliams, susidaro daugelis plačiai paplitusių elementų, pavyzdžiui, siera ir kalcis.
Silicio dioksidas sudaro iki 60 proc. Žemės plutos. Viena iš jo atmainų – kvarcas – yra pagrindinė smėlio sudedamoji dalis.
Ši medžiaga svarbi ne vien langų stiklo ir stiklo pluošto, bet ir betono gamybai.
„Pirmąkart pademonstravome, kad supernovose susidaręs silicio dioksidas sudaro pakankamai reikšmingą indėlį Visatoje paplitusiose dulkėse, įskaitant dulkes, kurios galiausiai sulipo ir suformavo mūsų gimtąją planetą“, – sakė Kardifo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos profesorė Haley Gomez.
„Kaskart, kai žvelgiame pro langą, einame šaligatviu arba pastatome koją ant smėlio paplūdimio, sąveikaujame su medžiaga, susidariusia sprogstant žvaigždėms, degusioms prieš milijonus metų“, – aiškino ji.
2016 metais mokslininkai pranešė vienos sprogstančios novos gelmėse aptikę ličio – metalo, naudojamo daugelyje šiuolaikinių elektronikos prietaisų. Daugelis novų yra baltosios nykštukės, staigiai sužimbančios, kai įsiurbia didelį kiekį vandenilio iš šalimais skriejančios kitos žvaigždės.
Silicio dioksido susidarymo ir paplitimo kosminėse dulkėse tyrimų rezultatai buvo paskelbti astrofizikos žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
