Po išpuolio Norvegijoje kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui,Danija, svarsto galimybę sugriežtinti prekybą trąšomis. Pagal prieš metus įsigaliojusį Europos Sąjungos reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 procentų azoto. Tačiau Lietuvos parduotuvėse prekiaujama didesnės koncentracijos salietra.
Viena populiariausių trąšų – amonio salietra – ne tik padeda augalams augti. Daug azoto turinti trąša gali būti ir žaliava sprogmenims gaminti.
Šių trąšų nesunku gauti. Amonio nitratas jau anksčiau naudotas išpuoliams, Oslo centre sprogusi bomba, manoma, taip pat galėjusi būti padaryta naudojant salietrą.
Prieš kelerius metus Danija, Didžioji Britanija, kitos šalys Europos Sąjungos ministrų tarybai siūlė azoto koncentraciją trąšose riboti iki 16 procentų.
Pagal prieš metus įsigaliojusį ES reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 proc. azoto, tačiau Lietuvos parduotuvėse, kaip ir anksčiau, prekiaujama didesnės koncentracijos – 34 proc. – azoto salietra.
Pasak prekybą kontroliuojančios Ne maisto produktų inspekcijos, tokiomis trąšomis prekiauti leidžiama, tik jei jos į parduotuvę pateko dar prieš įsigaliojant reglamentui.
„Jei trąšos pateiktos iki to laiko, tai gali būti rinkoje, tik turi mažėti tų trąšų. Patikrinta 10 prekybos įmonių, kur rasta, kad šiemet trąšos pateiktos į rinką. Buvo reikalauta, kad jos būtų pašalintos“, – teigė Ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji specialistė Vitalija Skrinskienė.
Kokių priemonių imamasi riboti didelės koncentracijos salietros gamybą ir prekybą,valdžios institucijos trečiadienį neatsakė. LTV naujienų tarnybos žurnalistai atsakymų tikisi sulaukti ketvirtadienį.
Salomėja Pranaitienė, LTV „Šiandien“