Nepriklausomybės pradžioje nusikaltėliai pabandė įbauginti visuomenę bei policiją – sprogimais užsimojo prieš valstybės tvarką.
Šiaulių ir net Lietuvos nusikalstamumo istorija būtų nepilna be pasakojimo apie Artūrtą Kibildį – itin valingą, negailestingą, tragiško likimo nusikaltėlį – teroristą. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1998-ųjų pavasarį jis suorganizavo patį skandalingiausią teroristinį nusikaltimą – pasiuntė kitus nusikaltėlius susprogdinti Šiaulių mokesčių inspekciją. „Akistata“ bando suvokti ne tik kokius A. Kibildis darė nusikaltimus, bet ir dėl ko.
1998-ųjų balandžio 15-oji Šiaulių mokesčių inspekcijoje buvo eilinė saulėta darbo diena, trečiadienis. Inspekcijos, įrengtos netoli Šiaulių turgavietės stovinčio penkiaaukščio pirmajame aukšte, darbuotojai nepastebėjo jokių įtartinų asmenų, nepajuto jokių artėjančios nelaimės ženklų.
Likus 5 minutėms iki darbo pabaigos, žmonės ruošėsi skirstytis. Kilo išeiti paskutiniai negausūs interesantai, o inspektoriai į stalčius bei spintas kišo užverčiamas bylas. 37 metų sekretorė Jūratė Radavičienė šukavosi prie veidrodžio nežinodama, kad prie pat jos kojų, po kriaukle, „pragaro mašinos“ laikrodis jau skaičiuoja paskutines sekundes...
Kruvinas išpuolis
Nors užtaisas buvo beskeveldris ir ne itin galingas, tilpęs į standartinį parduotuvės polietileno maišelį, sprogimo banga uždaroje patalpoje turėjo didžiulę griaunamąją jėgą. Sudrebėjo visas penkiaaukštis, aptrupėjo virš inspekcijos esančių butų sienos. Na, o pačioje inspekcijoje su rėmais (!) išlėkė kone visi langai, subyrėjo sienos bei plytų pertvaros, virto durys su staktomis, stalai, baldai. Kelios apdegusios, krintančių plytų sužalotos, šoką patyrusios inspekcijos darbuotojos buvo skubiai išvežtos į ligoninę.
Labiausiai nukentėjo J. Radavičienė – jai trūko ausies būgnelis, buvo smarkiai sužalota kairė koja. Tačiau medikai labiausiai buvo sunerimę dėl daugiau kaip pusės kūno odos nudegimo. Aštuntą dieną ligonę ištiko krizė, ji prarado sąmonę...
Baisus visuomenės rezonansas kilo pranešus, jog balandžio 23-iąją J. Radavičienė mirė, našlaičiais palikusi paauglius dukrą ir sūnų. Artimieji net nesiryžo berniukui pranešti tokios žinios, nes jis tuo metu buvo ruošiamas širdies operacijai ir apie tragediją sužinojo tik po jos.
Sujudo visa šalis
Kilo didžiulis žmonių pasipiktinimas, sujudo visa Lietuva. Kalbinami radijo, spaudos žurnalistų, piliečiai sprogdintojus vadino išgamomis, besmegeniais, reikalavo bet kuria kaina sugauti ir nubausti mirties bausme.
Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Nedelsiant buvo sudaryta milžiniška operatyvinė tyrimo grupė, į ją įtraukti visų įmanomų tarnybų specialistai. Grupės pasitarimai, planų derinimai vyko kasdien.
Sprogimų išsigandęs Šiaulių meras paprašė Šiauliuose įvesti komendanto valandą, nors pats netikėjo, kad tokia visuomenei nepatogi priemonė sprogimus sustabdytų.
Vyriausybė paskyrė 100 000 litų premiją už informaciją, kuri padėtų pagauti teroristus ir žudikus.
Negana to, iš JAV ambasados Taline buvo pakviestas FTB agentas Markas Džimersonas, po jo – Prancūzijos antiteroristinės tarnybos ekspertas. Tačiau užsieniečiai – tai parodomoji, bet visiškai neveiksminga tyrimo pusė. Sunkius nusikaltimus atskleidžia ne kokie nors ekstrasensai-supermenai, o sunkus vietinių kriminalistų analitinis bei operatyvinis darbas.
Tad tikrasis tyrimas buvo vykdomas tyliai, užtai su neregėtu užmoju. Buvo iškeltos dešimtys versijų ir visos tikrinamos, sulaikyti ir tardomi garsiausi Šiaulių nusikaltėliai, atlikta šimtai kratų ir tūkstančiai pokalbių.
Sprogmenys – rusiški...
Siūlo galas, nuo kurio pradėta vynioti Šiaulių mokesčių inspekcijos sprogdintojų byla, užčiuoptas tik tyrėjų atkaklumo dėka ir tik maždaug po metų. Kol tai įvyko, išsiaiškinkime šio neeilinio teroro akto ištakas.
1993-iaisiais į Rusiją pasitraukę rusų kariškiai, Šiaulių pakraštyje, Zokniuose, turėję milžinišką karinę bazę, pusvelčiui išpardavė daug kariško gero. Palapines ir plaustus supirko turistai, visokius vamzdžius ir metalą – ūkiški vyrai, apleistų pastatų sienas išardė benamiai (šie dar sugebėjo Zoknių teritorijoje kasti gilias duobes ir semti žibalą iš juo persisunkusios karinės bazės žemės).
Nebe paslaptis, kad buvo tyliai parceliuojamos ir signalinės raketos, šoviniai, sprogmenys. Tad sutinkant Naujuosius metus, paskutinį XX amžiaus dešimtmetį miestų dangų nušviesdavo tūkstančiai kariškų signalinių raketų. Na o trotilu ar heksogenu apsirūpinę banditai naktines griausmingų „fejerverkų šventes“ ėmė rengti kone kas mėnesį.
1996-aisiais Šiauliuose buvo net 4 kartus iš eilės niokojama, padeginėjama ir sprogdinama vis ta pati buitinės technikos parduotuvė „Jan & Co“, esanti Draugystės prospekte (vėliau pervadinta „Technocentru"). Tuo metu dar gana silpna policija nesugebėjo surasti kenkėjų, o šie, visai įsisiautėję, nusitaikė į... pačią Šiaulių policiją!
1997-ieji visiems laikams į Šiaulių istoriją įėjo dėl penkių išpuolių prieš policijos komisariatus, daugiausia – prieš pagrindinius vyriausiojo komisarianto rūmus.
Tas pats braižas
Balandžio 3-iosios vakare galinga bomba apgriovė ir be langų paliko vyriausiojo komisariato pastatą, keli darbe užsisėdėję komisarai net išvirto iš kojų. Sprogmuo buvo padėtas prie komisariato rytinės sienos, todėl langai išdužo ir priešais stovinčio banko pastate.
Nauji sprogimai Šiaulių policijos pastatus tais pačiais metais drebino dar keturis kartus: liepos, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Nusikaltimų braižas – vienodas, visos bombos buvo padėtos prie išorinių policijos statinių sienų.
Policininkai ėmė nuolat patruliuoti aplink savo pastatus, aplink vyriausiąjį policijos komisariatą įrengė vaizdo stebėjimo kameras, todėl vienas užtaisas nukenksmintas to komisariato garažų sienos ertmėje dar nespėjęs sprogti.
Vis dėlto beveik neįmanoma susekti niekšelį, kuris bombą atsineša į akis nekrentančiame parduotuvės polietileno maišelyje ar net užantyje ir, nelįsdamas į pačią policiją, pasilenkęs per sekundę bombą padeda prie sienos, o po minutės būna jau toli.
Matydami, kad policija prieš juos bejėgė, nusikaltėliai nesnaudė ir kituose miestuose – tų pačių 1997-ųjų lapkritį lygiai tokiu pat būdu kaip ir Šiauliuose buvo susprogdinta bomba prie Kauno Dainavos policijos komisariato pastato Taikos prospekte. Vėliau pamatysime, kas šio nusikaltimo braižas buvo ne atsitiktinai panašus – šis sprogdinimas turėjo pačių artimiausių sąsajų su bombomis Šiaulių policijos panosėje. Bet neužbėkime įvykiams už akių.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Maždaug po metų pagaliau įkliuvo keli banditėliai. Teisėsaugininkams pavyko juos prakalbinti ir suvokti, kas gi yra paskelbę karą valstybei, kas surengė sprogimus prie policijos bei mokesčių inspekcijoje. Tik apie tai – kitas pasakojimas.
Sigitas STASAITIS
