Transporto priemonių detales gaminančioje įmonėje „Nitator-SLT“ sprogus katilinės kietojo kuro katilui, žuvo dvi moterys ir vyras.
Sprogo katilas
Katilinės kūriko Algimanto Kiburio (57 m.) ir jo bendradarbių Gražinos Vilimienės (59 m.) bei Danutės Grigaravičienės (68 m.) kūnus sprogimas sudarkė neatpažįstamai. Į įvykio vietą iškviesti ugniagesiai žuvusiųjų lavonus ištraukė iš po lentgalių, dėžių ir rusenančių nuolaužų krūvos. Pats įmonės pastatas didelės žalos nepatyrė – nuo sprogimo bangos išdužo vos keli langų stiklai.
Nustatyta, jog nelaimė ankstų rytą nutiko, kai kūrikas A. Kiburys bandė įkurti per naktį įšalusį katilą, o moterys rūkė šalia katilo, kur buvo įrengta rūkymo vieta. Sprogimo metu įmonės patalpose buvo 10 darbininkų, bet daugiau niekas nebuvo sužeistas. Iš viso įmonėje dirba 87 darbuotojai.
Aiškinasi priežastis
Produkciją Švedijos rinkai tiekiančios 2005 metais įkurtos įmonės „Nitator-SLT“ vadovas Liutauras Variakojis, vos sužinojęs apie nelaimę, nors ir sirgdamas, atvyko į darbą. Sukrėstas vadovas sakė, jog prireiks nemažai laiko, kad visi darbuotojai atsigautų, o darbas vėl stotų į senas vėžes. Po nelaimės įmonė keletą dienų neveikė.
„Visi žuvusieji įmonėje dirbo daugiau nei metus, buvo įdarbinti oficialiai. Mūsų įmonėje nemažai darbuotojų dirba su šeimos nariais. Žuvusiosios D. Grigaravičienės dukra – irgi mūsų darbuotoja, nelaimės metu ji taip pat dirbo“, – pasakojo L. Variakojis.
Po sprogimo paaiškėjo, jog kietojo kuro katilas buvo savadarbis – patys įmonės darbuotojai buvo jį sumontavę, patys rūpinosi jo priežiūra.
Biržų rajono policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Keliamos įvairios tragedijos versijos – katile galėjo būti susikaupę degiųjų dujų, taip pat galėjo būti įmestas koks nors daiktas, sukėlęs sprogimą. Pasigirdo kalbų, jog iki sprogimo likus keletui valandų, iš įmonės kiemo išvažiavo nematytas automobilis. Policija tikisi, jog nelaimės priežastis padės atskleisti įmonės teritorijoje sumontuotų vaizdo kamerų įrašai, kuriuose gali būti užfiksuotas ir pats sprogimas.
Kol kas sprogimo priežasties įvardyti nesiryžta nei įmonės vadovas, nei įvykiui tirti sudaryta speciali Valstybinės darbo inspekcijos komisija, vadovaujama inspekcijos viršininko Mindaugo Plukto.
„Šiemet įmonėje „Nitator-SLT“ jau buvo įvykęs nesunkus nelaimingas atsitikimas. Gamybos proceso metu vienai darbuotojai ranką sužalojo metalo gabalas. Sužalojimai nebuvo itin rimti. Daugiau jokių incidentų nuo pat įmonės įkūrimo neužfiksuota“, – sakė Darbo inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis.
Darbuotojai apdrausti
Įmonė „Nitator-SLT“ nuo nelaimingų atsitikimų yra apsidraudusi draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“. Preliminariais duomenimis, draudimo išmoka dėl šios nelaimės gali siekti 390 000 litų.
„Metalo apdirbimo bendrovė, kurioje įvyko nelaimė, yra pasirūpinusi savo darbuotojų ir jų artimųjų apsauga nelaimės atveju – ji keliasdešimt darbuotojų yra apdraudusi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir numačiusi plačiausią šio draudimo apsaugą. Nors tokios nelaimės, kai žūsta žmonės, skausmo negali sumažinti niekas, dabar mūsų pareiga pasirūpinti, kad įvykis būtų kuo greičiau ištirtas ir remiantis sutarties nuostatomis būtų nustatyta draudimo išmoka, mokėtina nukentėjusiųjų artimiesiems bei darbdaviui – tai suteiktų galimybę jiems nesirūpinti finansiniais klausimais tokiu sunkiu momentu“, – sakė draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
Direktorius išsisuko?
Prieš keletą dienų Plungės apylinkės teismas paskelbė sprendimą adminstracinėje byloje dėl panašios nelaimės, įvykusios šią vasarą Plungėje, medienos drožlių briketus gaminančioje įmonėje „Medega“. Liepos mėnesį gaminant medžio pjuvenų briketus, ten sprogo pjuvenų dulkės. Buvo sužaloti 4 darbuotojai, iš jų du mirė. 100 procentų kūno nudegusio Vidmanto Valančiaus (42 m.) gyvybė ligoninėje užgeso po dviejų parų. Septyniolikmetis Mindaugas Varpiotas, nudegęs 70 procentų kūno, kankinosi beveik du mėnesius, bet giltinės įveikti neįstengė.
Tiesa, vaikinas dar spėjo Darbo inspekcijos Telšių skyriaus inspektoriui Jonui Liekiui prisipažinti, jog toje įmonėje 10 mėnesių dirbo nelegaliai. Netrukus paaiškėjo, jog, be M. Varpioto, nelegaliai darbuotis galėjo dar du vyrai. Visi jie buvo įdarbinti tik nelaimės dieną, o apie M. Varpioto įdarbinimą „Sodrai“ buvo pranešta tik praėjus valandai po sprogimo...
Įmonės direktorius Povilas Pocius Darbo inspekcijai teisinosi, jog anksčiau įdarbinti vaikino nespėjęs, mat lemtingoji diena esą ir buvusi pirmoji jo darbo diena įmonėje. Sprogimo metu esą pirmą dieną dirbę ir kiti du nukentėję darbuotojai. Pastarieji kaip susitarę teisme atkartojo direktoriaus žodžius ir tvirtino, esą dirbti pradėję likus keletui valandų iki sprogimo...
Žuvusio M. Varpioto artimieji, nusprendę nieko neslėpti, liudijo, kad įmonėje jis dirbo tikrai ne pirmą mėnesį. Tačiau paskutiniame teismo posėdyje prieš skelbiant nuosprendį staiga pakeitė parodymus ir tikino nesantys tikri, ar M. Varpiotas tikrai dirbo „Medegoje“.
Teisme P. Pocius bandė užginčyti ir žuvusio vaikino prieš mirtį duotus parodymus – esą šis buvęs paveiktas stiprių nuskausminamųjų ir nesuvokęs, ką kalba. Kauno klinikų Nudegimų chirurgijos skyriaus gydytojas Antanas Sincevičius parašė raštą, jog vertinant M. Varpioto sveikatos būklę jis buvo sąmoningas, ramus ir orientuotas, vis dėlto teismas patikėjo P. Pociaus versija. Teisėjas Vaidas Gasiūnas paskelbė, jog bylą nutraukia, mat neužtenka įrodymų, kurie pagrįstų nelegalaus įdarbinimo faktą.
„Teismas nutraukė bylą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties – pritrūko įrodymų, o pakartotinai M. Varpioto apklausti neįmanoma. Tokį teismo sprendimą neabejotinai apskųsime“, – „Akistatai“ sakė Darbo inspekcijai teisme atstovavęs Jonas Liekis. Vyriausiasis inspektorius patikino, jog tyrimas dėl paties nelaimingo įvykio vis dar nebaigtas – jį tebetiria Plungės prokuratūra. J. Liekio manymu, pagrindinė tragiško įvykio priežastis – įrenginiai neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Tik faktai:
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nuo šių metų pradžios darbe jau žuvo 50 žmonių. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusiųjų darbe skaičius 100 000 darbuotojų padidėjo beveik 15 proc. Kai kuriose apskrityse šis rodiklis itin išaugo: Klaipėdos apskrityje – 6,5 karto, Telšių – 4,2 karto, Šiaulių, Alytaus – 57 proc., Vilniaus – daugiau kaip 47 proc.
Šiemet ypač pagausėjo sunkių nelaimių darbe. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių nelaimių skaičius 100 000 darbuotojų išaugo beveik 26 proc. – sunkiai nukentėjo 103 darbuotojai.
Daugiau nei pusė – per 51 proc. – visų ištirtų mirtinų ir beveik 42 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko atliekant pavojingus darbus. Dažnai per nelaimes darbe nukenčia ar žūsta darbuotojai, reikiamai nemokyti, neinstruktuoti apie pavojus darbo vietoje, arba pavojingus darbus dirbantys jauni, neturintys profesinės patirties ir kvalifikacijos darbuotojai.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
