• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sprendimas dėl įtarimų kyšininkavimu nušalinti Utenos rajono merą socialdemokratą Alvydą Katiną yra neteisėtas, nes dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nušalinimą leidžiantis Baudžiamojo kodekso straipsnis sustojo galioti, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.

Sprendimas dėl įtarimų kyšininkavimu nušalinti Utenos rajono merą socialdemokratą Alvydą Katiną yra neteisėtas, nes dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nušalinimą leidžiantis Baudžiamojo kodekso straipsnis sustojo galioti, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J.Sabatauskas per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė nekvestionuojantis paties ikiteisminio tyrimo ir į jį nesikišantis, bet merui siūlo patiekti apeliacinį skundą ir neabejoja, kad sprendimas dėl nušalinimo bus pakeistas, nes jis priimtas vadovaujantis negaliojančia įstatymo nuostata.

REKLAMA

„Mane stebina ir prokurorų kreipimasis į teismą dėl nušalinimo, ir teismo sprendimas. Tiek prokurorai, tiek teisėjai turi primti sprendimus vadovaudamiesi įstatymais. Kaip galima nušalinti asmenį nuo pareigų, jei įstatymas dėl nušalinimo negalioja? Rugsėjo 14 dieną Seimas priėmė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio, t. y. nušalinimo nuo pareigų. Konstitucinis Teismas rugsėjo 25 dieną priėmė sprendimą dėl tokio kreipimosi priėmimo nagrinėti. Konstitucijos 106 straipsnis skelbia, kad tais atvejais, kai kreipiasi Seimas dėl kurio nors įstatymo, jis nustoja galioti nuo to momento, kai priima KT nagrinėti. Vadinasi, šitas straipsnis negalioja, vadinasi, šis teismo sprendimas yra neteisėtas. Prokurorai, teisėjai turėjo žinoti tai“, - sakė J.Sabatauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Seimas pradėdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas įvertinti nuostatą, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką. Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. KT šį prašymą priėmė nagrinėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konstitucija numato, kad „Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą“.

„Aš manau, kad Utenos meras turėtų pateikti apeliacinį skundą ir su nenuginčijamu argumentu - teismas vadovavosi negaliojančiu įstatymu, todėl tokio sprendimo būti negalėjo būti. Aš neanalizuoju peripetijų, dėl ko taip padaryta, koks ikiteisminis tyrimas vyksta, tegu ikiteisminis tyrimas vyksta, visiškai nenoriu jam daryti kokios nors įtakos, bet toks (sprendimas negalimas)“, - sakė Seimo TTK vadovas.

Tiriant galimą Utenos rajono savivaldybės mero socialdemokrato A.Katino kyšininkavimą politikas nušalintas nuo pareigų, šią savaitę pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar meras iš vienos akcinės bendrovės vadovo nereikalavo kyšio kito asmens naudai. STT šioje korupcijos byloje įtarimus yra pateikusi A.Katinui, taip pat - iš pareigų pasitraukusiai ministro pirmininko sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. BNS žiniomis, Utenos meras iš vienos bendrovės įtariamas reikalavęs kyšio D.Žiugždienės naudai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų