Nors santuokų skaičius jau beveik dešimtmetį yra stabilus, tačiau, įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymui, beveik perpus sumažėjo klaipėdiečių, slepiančių, kad vaikas turi ne tik motiną, bet ir tėvą. Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai džiaugėsi, kad buvo susiprasta neįteisinti nekilnojamojo turto mokesčių. Praktika rodo, jog pajamos lemia ne tik žmonių apsisprendimą susituokti, bet ir išsiskirti.
Bijo mokesčių
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė pasakojo, kad 2003 metais, kai nebuvo Piniginės socialinės paramos įstatymo, Klaipėdoje tėvystė buvo pripažinta 320, o 2004 m. - 635 vaikų tėvams. Ženkliai padidėjo ir atvejų, kai tėvystė buvo pripažinta iškart po vaiko gimimo. 2003 m. tokių buvo 109, o 2004 m. - 283.
„Santuokų nei daugėja, nei mažėja. Nuo 1996 metų jų skaičius pakankamai stabilus - per metus Klaipėdoje sutuokiame apie 1 200 porų. 1996 m. tuokėsi 1 271 pora, o 2004 m. - 1 248. Manau, kad ir ateityje išliks panašus santuokų skaičius“, - prognozavo G.Misevičienė.
Tarnautojos nuomone, ekspremjero Andriaus Kubiliaus nuogąstavimai, kad, įvedus nekilnojamojo turto mokestį, padaugėtų ištuokų, yra pagrįsti. Ji ne kartą susidūrė su žmonėmis, kurie tarybiniais laikais fiktyviai išsituokdavo siekdami išsaugoti turtą.
„Pas mus ateina 40-50 metų žmonės, neslepiantys, kad anais laikais išsituokė ir toliau gyveno kaip šeima. Nebelikus kliūčių išsaugoti turtą, vėl nusprendė susituokti. Dabar nemažai žmonių turi ne vieną ir ne du butus ar namus, tad siekdami išvengti mokesčių jie išsiskirtų. O ištuokų ir taip yra labai daug. Kasmet išsituokia net apie 800 porų“, - pastebėjo vedėja.
Nesituokė iš principo
Siekdamos gauti įvairias lengvatas ir pašalpas, daug moterų anksčiau tyčia neįteisindavo santykių su savo vaikų tėvais, nors drauge su jais gyveno.
Auginanti 10 metų sūnų Rūta neslėpė, kad, nesusituokusi su savo vaiko tėvu Dariumi, turėjo iš to šiokios tokios naudos. Išėjusi dekretinių atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai, kaip vieniša mama ji gaudavo didesnę motinystės pašalpą. Be to, jai buvo suteikta pirmumo teisė gauti paskolą būstui.
Tačiau Rūta neigė, kad su Dariumi nesituokė vien dėl pašalpų.
„Kai laukiausi, jis man laiku nepasipiršo, o vėliau, kai pasiūlė tuoktis, iš principo nesutikau“, - aiškino moteris.
Nors šeima nuomojasi butą Klaipėdoje, tačiau abu sugyventiniai registruoti skirtinguose rajonuose: Rūta - Klaipėdos, o Darius - Kėdainių.
Pašnekovė nė kiek nekompleksuoja dėl to, kad tebeturi mergautinę pavardę. „Aš netgi supykstu, kai man bando klijuoti vyro pavardę. Visada pasakau, kad mano pavardė - ne tokia“, - sakė Rūta.
Rūta pasakojo, kad jos sūnui dėl to, kad tėveliai gyvena nesusituokę, problemų neiškyla. Tarp bendraamžių jis - ne vienintelis, kurio mama turi mergautinę pavardę. „Tik keletą kartų sūnus paklausė, kodėl jo ir tėvelio pavardė vienokia, o mano - visiškai kitokia“, - prisiminė moteris.
Pašalpų nepasiima
Klaipėdos socialinės paramos centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Svetlana Vosyliuk pastebėjo, kad, įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymui, gerokai sumažėjo į juos besikreipiančių vienišų mamų.
S.Vosyliuk nesiryžo tvirtinti, kad anksčiau nemažai žmonių nesituokdavo, norėdami gauti pašalpas. „Tačiau ne kartą pastebėjau, kad pašalpas gaudavo ir tos mamos, kurioms jos būdavo nereikalingos. Paprastai socialinė parama skiriama sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Bet jeigu mamos neateina pinigų pasiimti po du mėnesius, tai rodo, kad jos ir taip neblogai gyvena“, - pastebėjo Socialinės paramos centro darbuotoja.
Pašnekovė teigė, kad būna ir taip, kad moterys, kurios formaliai yra vienišos, pašalpų ateina pasiimti kartu su savo gyvenimo draugais.
Mamos nebesigėdija
Vienišos motinos lengvatų gauna ir vaikų darželiuose - jos moka pusę kainos už maitinimą. Lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė Virginija Letukienė taip pat pastebėjo, kad, įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymui, labai sumažėjo vaikų, oficialiai turinčių tik vieną iš tėvų. Direktorė sakė, kad anksčiau vienišų mamų būdavo apie 15, o šiuo metu tėra penkios iš 190.
„Anksčiau neretai matydavome, kad oficialiai vienišos mamos gyvena ne vienos. Kartu su savo vyrais jos ateidavo ir į vaikų darželio renginius, oficialiai vienišų mamų mažylius iš darželio pasiimti ateidavo tėveliai“, - neslėpė V.Letukienė.
Ikimokyklinės įstaigos vadovė sakė, kad oficialiai vienišų mamų labai padaugėjo Nepriklausomybės metais. Tada žmonės pradėjo sąmoningai nesituokti, siekdami lengvatų.
„Negaliu sakyti, kad ir tarybiniais laikais nebuvo vienišų mamų, tačiau tada tokių buvo gerokai mažiau. Anais laikais mamos netgi bandydavo nuslėpti, kad yra nesusituokusios, o dabar niekas dėl to nebesigėdija“, - palygino pašnekovė.
Našliai nuliūsta
Kol kas nežinia, ar našlių pensijos turi kokios nors įtakos žmonių sprendimui tuoktis.
„Sodros“ Klaipėdos skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Regina Vitkauskienė mano, kad našlių pensija jokiu būdu negali būti priežastis nesituokti dar kartą, nes ji yra labai maža - vos 20 procentų mirusiojo gautos pensijos dydžio.
Tačiau R.Vitkauskienė sakė, kad yra buvę, kai susituokę antrąkart, o po to išsiskyrę našliai nuliūsdavo sužinoję, jog nebegali grįžti į pradinį našlystės statusą ir tikėtis našlių pensijos.
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
