Inovacijos yra turtingesnės valstybės bruožas? Teoriškai turėtų būti taip, bet praktiškai nebūtinai: kaip rodo Tarptautinio valiutos fondo sudarytas turtingiausių valstybių sąrašas, pirmąsias vietas jame užimančios valstybės turtus kraunasi iš senų gerų žaliavų (nafta, dujos ir t. t.) arba finansinės veiklos. O štai kasmetinis informacinės agentūros „2thinknow“ inovatiškiausių pasaulio miestų reitingas rodo, kad inovacijų centrai dygsta turtingose, bet toli gražu ne pačiose turtingiausiose pasaulio šalyse. Koks keistas neatitikimas!
Turtingiausios šalys
Rinkdamas 2010 metų turtingiausias šalis, Tarptautinis valiutos fondas vertino BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui.
1. Šiuo požiūriu pirmąją vietą užėmė Kataras, iš jos išstūmęs Liuksemburgą: Kataro BVP vienam gyventojui yra 91 379 USD. Šalyje gyvena 1,69 milijono žmonių, svarbiausios turtus kraunančios pramonės šakos – naftos gavyba ir perdirbimas.
Pagal šį rodiklį Kataras beveik dvigubai lenkia didžiausios ekonomikos šalį – JAV, kurios šiame dešimtuke turi tenkintis šeštąja vieta.
2. Antroje vietoje atsidūrusi Europos mažylė Liuksemburgas turi apie pusę milijono gyventojų, kuriems tenka po 89 562 USD. Esminės ekonominės veiklos šakos – bankininkystė, finansinės paslaugos, geležies ir plieno pramonė.
3. Trečioje vietoje atsidūrę Jungtiniai Arabų Emyratai turtus taip pat kraunasi iš naftos gavybos, perdirbimo ir gamtinių dujų, tačiau iki Kataro BVP, tenkančio vienam gyventojui, JAE toloka: čia šis skaičius sudaro „tik“ 57 744 USD. Kita vertus, ir žmonių čia gyvena penkis kartus daugiau nei Katare – 8,26 milijono.
4. Dar vieni „naftininkai“ – norvegai, dešimtuke užėmė ketvirtąją vietą. 4,97 milijono gyventojų turinti šalis sukuria po 56 920 USD BVP, tenkančio kiekvienai „galvai“. Valstybę maitina pagrindinės pramonės šakos – naftos, gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas.
5. Nelabai nuo norvegų atsilieka panašų skaičių (5,07 milijono) gyventojų turintis Singapūras, kurio vienam gyventojui tenkantis BVP yra 56 797 USD. Tik čia svarbiausios pramonės šakos kiek kitokios – chemijos ir elektronikos.
6. Nors JAV ekonomika stipriai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės, tačiau šalis vis dar išlaiko stiprias pozicijas pasaulinėje rinkoje. JAV BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra 47 084 USD. Stipriausi JAV ekonomikos ramsčiai išlieka nafta, metalurgijos ir automobilių pramonė.
7. Dar viena Europos šalis, patekusi į turtingiausiųjų dešimtuką, yra Europos Sąjungai nepriklausanti, 7,86 milijono gyventojų turinti Šveicarija: vienam gyventojui tenkantis BVP joje yra 46 424 USD. Daugiafunkciniais sulankstomais peiliukais ir šokoladu garsėjanti šalis net ir sunkmečiu išliko labai patraukli pasaulio investuotojams.
8. Nyderlandai ne tik gali pasigirti žemu nedarbo lygiu, bet ir dosniu BVP, tenkančiu vienam gyventojui: 42 447 USD. Iš viso šalyje priskaičiuojama 16,68 milijono gyventojų, o svarbiausios pramonės šakos yra metalurgija, dujų ir naftos pramonė, žemės ūkis.
9. Ne ką mažiau nei JAV nuo krizės nukentėjusi Airija sugebėjo išlikti dešimtuke: čia gyventojui tenkantis BVP yra 39 999 USD. Šalis turi 4,58 milijono gyventojų, svarbiausios pramonės šakos – maisto gamyba, tekstilė, metalurgija.
10. Turtingiausiųjų dešimtuką užbaigia Austrija: šioje šalyje, turinčioje 8,41 milijono gyventojų, vienam austrui tenka 39 711 USD BVP. Liūto dalį kuriant šiuos skaičius sudaro tokios veiklos šakos kaip statyba, metalų, maisto pramonė.
Miestai inovacijų centrai
Pažvelgus į kompanijos „2thinknow“ sudaromus inovatiškiausių miestų topus, nei Kataro, nei Jungtinių Arabų Emyratų tarp lyderių nepamatysime, užtat šimtuke karaliauja Europos (44) ir JAV (20) miestai, o iš visos Azijos pateko vos keli atstovai, tarp kurių – tokie gigantiški miestai kaip Honkongas, Pekinas, Šanchajus ir Kvala Lumpūras.
Miestai visų pirmą buvo vertinti iš ekonominės perspektyvos, buvo atsižvelgta į transporto infrastruktūrą, stambias švietimo įstaigas, vertingus meno objektus, ekonominį stabilumą ir savarankiškumą, darbinio užimtumo išvystymą, naująsias technologijas ir kitus rodiklius bei galimybes, kurias miestas siūlo savo gyventojams.
Jau antrus metus iš eilės pirmąją vietą reitinge užima JAV miestas Bostonas, geriausiai įvertintas dėl kultūrinio aktyvumo, žmogiškosios infrastruktūros ir įtakos globaliuosiuose ekonominiuose ir prekybiniuose santykiuose. Antroje vietoje įsitvirtino kitas JAV miestas – San Franciskas, o trečioje – Paryžius, kuris, palyginti su praėjusiais metais, pakilo vienu punktu. Dešimtuke atsidūrė JAV Niujorkas, Austrijos Viena, Nyderlandų Amsterdamas, Vokietijos Miunchenas, Prancūzijos Lionas, Danijos Kopenhaga ir Kanados Torontas.
Nors reitingą paveikė Europą purtanti krizė, tačiau Miunchenui tai nesutrukdė iš 15 vietos pakilti į 7-ąją. Savo pozicijas pagerino ir Londonas, palypėjęs per tris vietas – iki 11-os. Kaip ir reikėjo tikėtis, prasčiau atrodo italų ir ispanų miestai, smuktelėję iš buvusių pozicijų: Barselona (19), Milanas (16), Madridas (52), Turinas (80). Iš Rytų Europos miestų paminėti tik du (bet abu – pirmame penkiasdešimtuke): čekų Praha, šimtuke užėmusi 43-ą vietą, ir vengrų Budapeštas, likęs 47-oje vietoje.
15-ą poziciją inovatyviausiųjų šimtuke užėmė Honkongas, tapęs aukščiausiai pakilusiu Azijos miestu ir aplenkęs Australijos Melburną bei Sidnėjų, užėmusius atitinkamai 17-ą ir 20-ą vietas. Nusilpęs Torontas nučiuožė į 22-ą vietą, o jam ant kulnų mina 24-oje vietoje esantis Šanchajus. Apskritai šiame miestų šimtuke atsispindėjo Kinijos ekonominiai rodikliai, nes jame padaugėjo kinų miestų, kai kurie iš jų čia atsirado pirmą kartą, tarp debiutantų yra ir britų Mančesteris (32), amerikiečių Sietlas (25) ir Los Andželas (29).
Palyginti su ankstesniais metais, ryškėja tendencija, kad inovatyviausių miestų tope vis labiau įsitvirtina amerikietiški miestai. Iš viso „2thinknow“ analizavo 331-ą pasaulio inovacijų centrą. Iki Bostono, 2007 ir 2008 metais nugalėtoja buvo Austrijos Viena.
