Londono olimpiadoje medalius Lietuvai padovanojo jauni sportininkai. Perspektyvaus ir talentingo jaunimo, pasak olimpinių sporto šakų trenerių, Lietuvoje apstu. Tačiau net patiems gabiausiems ne visada pavyksta rasti lėšų, o tai gali užverti duris potencialiems ateities medaliams.
Daugelio valstybių rezultatai olimpiadose rodo, kad medalių skaičius labai priklauso nuo sportui skiriamų lėšų. O tokiai mažai šaliai kaip Lietuva, kuri nėra pajėgi tam skirti didelių sumų ir kurioje valstybės parama sportui procentais sudaro gerokai mažesnę BVP dalį negu Europos vidurkis, išugdyti sportininkų nėra lengva. Ypač kai liūto dalis finansų tenka antrajai mūsų šalies religijai – krepšiniui, kuris Lietuvoje lepinamas tarsi sporto šeimos pirmagimis, o kitiems vaikams – lengvajai atletikai, plaukimui, dviračių sportui, boksui ir t. t. – reikia tenkintis likučiais.
Šiemet, Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) duomenimis, sportui skirta 4 mln. litų didesnė parama nei pernai (atmetus investicijas į arenas ir Europos krepšinio čempionatą). Esą viena pagrindinių padidėjusio biudžeto priežasčių – pernai organizuotas Europos krepšinio čempionatas buvo pelningas, todėl šiemet nereikia papildomai lėšų skirti krepšiniui, o tai leidžia daugiau paremti kitas sporto šakas.
Jauniams trūksta
Pasaulio graikų-romėnų imtynių vicečempionas Mindaugas Ežerskis pasakojo, kad olimpiadose dalyvaujantys sportininkai , kad neprarastų finansavimo, kiekvienose tarptautinėse varžybose turi įrodyti gabumus ir pasaulio bei Europos čempionatuose užimti aukštas vietas. Tačiau esą iš esmės olimpiadose dalyvaujantiems imtynininkams paramos iš valstybės užtenka.
Didesnė problema yra dėl jaunų perspektyvių sportininkų, kurie dar nespėjo pasižymėti tarptautinėse varžybose. Nuolat trūksta lėšų jų sporto stovykloms, treniruotėms, ir dėl to susidaro paradoksali situacija – kad gautų lėšų, jauniai pirma turi pasižymėti treniruodamiesi prastomis sąlygomis.
„Jei sportininkas rodo gerus rezultatus, tada valstybė rūpinasi jo išlaikymu, o jaunų sportininkų išlaikymui lėšų trūksta, rėmėjų turime ieškoti ir mes, kad jauniai nemestų sporto“, – kalbėjo M. Ežerskis. Jis pridūrė, kad Lietuvoje nestinga talentų – tokių perspektyvių sportininkų kaip olimpiadoje bronzos medalį laimėjęs imtynininkas Aleksandras Kazakevičius yra ir daugiau, tačiau ar jie Lietuvai padovanos medalių, priklausys ir nuo valstybės paramos.
Žuvelių yra
Ilgametis Lietuvos moterų dviračių rinktinės treneris Valerijus Konovalovas, dirbęs su Edita Pučinskaite, Rasa Polikevičiūte ir Diana Žiliūte, pasakoja, kad tarp olimpinių sportininkų ir jaunų sporto talentų finansavimo yra praraja: jaunių dviračių sporto mokyklose nėra sporto inventoriaus, aprangos, sportininkai negauna lėšų sporto stovykloms.
Jis, remdamasis pavyzdžiais iš 30 metų darbo patirties, pasakoja, kad sporto laimėjimai tiesiogiai priklauso nuo finansavimo. Esą minėtos Lietuvos dviratininkės anksčiau tarptautinėse varžybose pasiekė laimėjimų todėl, kad joms ugdyti lėšų netrūko.
Kitai perspektyviai dviratininkių kartai sekėsi gerai, kol buvo finansavimas – nekilnojamojo turto verslu prieš sunkmetį užsiėmęs dviračių sporto federacijos viceprezidentas Aleksas Patapavičius iš pradžių rėmė dviratininkes.
„Tuo metu treniravosi apie 12 gabių sportininkių. Kai rėmėjai padėjo, dirbome pagal planą, važiavome į stovyklas ir merginos tarptautinėse varžybose užimdavo aukštas vietas, – kalbėjo pašnekovas. – Bet kilus krizei rėmėjas jau negalėjo finansuoti dviratininkių ir visą komandą teko išdalyti į užsienio klubus. O ten niekas jų treniruotėms tiek dėmesio, kiek čia, neskirdavo.“
Gera žinia ta, kad šiuo metu Lietuvoje auga dar viena perspektyvių sportininkių karta. Dauguma jų kilusios iš mažesnių Lietuvos miestelių.
„Kai merginos geriau pasirodydavo ir apie jas parašydavo laikraščiuose, tada ir kitos į treniruotes ateidavo, – prisiminė V. Konovalovas. – Dabar mūsų tinklas didesnis – užmetėme šen, užmetėme ten ir auksines žuveles pagauti yra daugiau šansų.“
Išeina dirbti
Pasak legendinio Lietuvos disko metiko ir trenerio Romo Ubarto, tik nedidelė dalis perspektyvių jaunų sportininkų tampa disko metikais. „Mažai jaunių susirengia sportuoti profesionaliai – dažniausiai jie baigia mokyklas, įstoja ir pasirenka kitas profesijas, dar kiti išvažiuoja į užsienį“, – sakė R. Ubartas.
Nusipelnęs bokso treneris Vidas Bružas aiškino, kad jauni boksininkai susiduria su tomis pačiomis problemomis: esą apie 80–90 proc. gabių sportininkų meta sportą ir eina dirbti – kai kuriems jų nėra kito kelio, nes reikia dirbti ir išlaikyti šeimas. O kad gabiausieji nemestų sporto ir gautų finansavimą, tuo papildomai rūpintis turi ir treneriai. „Treniruotės – tik nedidelė mūsų darbo dalis, treneriai turi nuolat ieškoti rėmėjų ir daryti daug kitų dalykų“, – pasakojo V. Bružas.
Lėšų trūksta visada
Plaukimas – dar viena sporto šaka, kurioje Lietuvos jaunimas turi perspektyvų. Apie tai byloja ir penkiolikmetės Rūtos Meilutytės Londono olimpinėse žaidynėse laimėtas auksas.
Londono olimpiadoje į plaukimo finalą patekusio Giedriaus Titenio treneris Žilvinas Ovsiukas, paprašytas palyginti mūsų sportininkų finansavimą su kitomis panašių laimėjimų turinčiomis valstybėmis, nurodė, kad kitose šalyse situacija kiek geresnė.
„Apie sumas tikslios informacijos neturiu, galiu tik numanyti lygindamas aptarnaujančio personalo komandas varžybų ir stovyklų metu ir atsižvelgdamas į tai, kokias technologijas kitų šalių sportininkai naudoja. O jos nuo mūsiškių skiriasi...“ – sakė Ž. Ovsiukas.
KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis atviravo, kad valstybės skiriamų lėšų sportui neužtenka – visada norisi daugiau, o nustatyti, kiek užtenka, negali niekas.
Tačiau, pasak jo, KKSD visuomet stengiasi skirti lėšų tiems, kam jų labiausiai reikia.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad netgi ekonominės krizės sąlygomis, valstybei mažinant biudžetus visose srityse, departamentas sugebėjo pasiekti, kad būtų padidintos sportininkų stipendijos ir premijos“, – pridūrė K. Rimšelis.
Faktai
Sporto rėmimas
Biudžetas sportui šiemet, atmetus investicijas arenoms ir Europos krepšinio čempionatui, yra 4 mln. litų didesnis nei 2011 metais
Lengvosios atletikos federacijai šiemet iš fondo skirta 812 tūkst. litų (federacija pati skirsto konkrečioms rungtims)
Dviračių sporto federacijai iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo šiemet skirta 535,2 tūkst., įvairiems dviračių sporto klubams – 70 tūkst., inventoriui įsigyti – dar 135 tūkst. litų
Plaukimo federacijai iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo šiais metais (padidinus) skirta 512,7 tūkst. litų, be to, įvairiems klubams įrangai įsigyti – 50 tūkst. litų
