Šiaulių miesto savivaldybės priimtame deficitiniame miesto biudžete numatyta pusę milijono litų skirti privatiems sporto klubams. Planuojama, kad didžiausią šių lėšų dalį „suvalgys“ futbolas ir krepšinis, o sporto mokykloms, kuriose ugdomi jaunieji sportininkai, liks trupiniai.
Liūto dalis – dviem
Sporto klubams remti plėtros programai numatyta daugiau nei pusė milijono litų. Miesto Tarybos nariai Vaidas Bacys ir Artūras Kulikauskas pateikė klausimą Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Gintarui Jasiūnui, kokiais kriterijais vadovaujamasi skirstant šias lėšas.
„Kodėl, pavyzdžiui, futbolui planuojama skirti 200 tūkstančių litų, o regbiui – 20 tūkstančių? – klausė A. Kulikauskas. – Futbolo komanda šalies mastu – vidutinė, už ją žaidžia legionieriai iš kitų miestų ir kitų šalių, o regbis – šalies čempionai, 80 procentų žaidėjų – Lietuvos rinktinės nariai?“
A. Kulikausko nuomone, Kūno kultūros ir sporto skyriaus atsirašymas sukėlė dar daugiau klausimų, nes pinigų skirstymo kriterijai esą neaiškūs.
„Ar Savivaldybė turi remti privačius klubus ir pirkti legionierius, ar ugdyti savus sportininkus?"– svarstė pašnekovas.
Daug komisijų – sportas be galvos
„Surenkamos paraiškos, po to jos vertinamos. Vertina darbo grupė, komisija ir tik po to rengiamas Administracijos direktoriaus įsakymas“, – tvarką, kaip privatiems sporto klubams skirstomos Savivaldybės biudžeto lėšos „Šiaulių kraštui“ aiškino Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas.
Pernai šios lėšos buvo kuklesnės – 212 tūkstančių litų, iš kurių 148 tūkstančiai litų atiteko 2011 metų skoloms dengti, o klubams – apie 60 tūkstančių litų.
„Klubai savo paraiškose privalo nurodyti, kiek išleis starto mokesčiui, transportui, žaidėjų maistpinigiams, bazės nuomai, kelionėms, kai važiuoja į Europos klubų varžybas, ir taip toliau. Pateikia prašymą ir sąmatą. Taip pat klubai parodo, kiek patys prisidės prie projekto, kiek susirenka iš rėmėjų“, – pinigų skirstymo sistemą aiškino G. Jasiūnas.
Prašo daugiau
Komisija, anot Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo, vertina kiekvieną klubą atskirai: koks komandos lygis, metinė išlaidų sąmata, „nes klubas klubui nelygu“.
„Pavyzdžiui, Šiaulių žolės riedulio komanda yra Europos dešimtuke, bet jos metinė išlaidų sąmata – 150 tūkstančių litų, o krepšinio komanda net LKL negalėtų žaisti, jei neturėtų milijono litų. Jie prašo labai daug, bet mes tiek neturime“, – sakė G. Jasiūnas. Jis pripažino, kad liūto dalį gauna „Šiaulių“ krepšinio ir futbolo komandos. Pernai „Šiaulių“ futbolo komanda šalyje buvo penkta, krepšinio – ketvirta.
Vedėjas minėjo, kad yra dar vienas lėšų šaltinis – Kūno kultūros ir sporto plėtros programa, kurioje 250 tūkstančių litų numatyta įvairioms priemonėms vykdyti. Šiai programai paraiškas teikia sporto mokyklos ir individualių sporto šakų atstovai, remiami miesto renginiai. Iš minėtos programos 79 tūkstančiai litų skiriami geriausių miesto sportininkų stipendijoms mokėti. Pretendentus į šios programos lėšas taip pat vertina komisija.
Neigia, kad sporto klubai – privatūs
„Klubai nėra privatūs – tai asociacijos, pelno nesiekiančios organizacijos“, – Savivaldybės išlaidas privatininkams gynė G. Jasiūnas.
Esą Lietuvoje apskritai nėra pelningai dirbančio sporto klubo – visi jie išlaikomi rėmėjų, verslininkų ir entuziastų.
„Pernai Šiaulių klubai buvo sugeneravę 3 milijonus litų paramos“, – aiškino G. Jasiūnas. Savivaldybė prisidedanti prie klubų išlaikymo „kokiais 10 procentų“, nes jie atstovauja Šiauliams.
„Vilniaus savivaldybė klubams skiria 8 milijonus litų“, – lygino G. Jasiūnas.
Vedėjas tvirtino, kad įstatymai nepažeidžiami, kai iš sporto mokyklų biudžeto mokami atlyginimai ir klubuose dirbantiems treneriams.
Sporto mokykloms – trupiniai
„Nors pagrindinė užduotis – rūpintis vaikų sportu – tenka miesto sporto mokykloms, mano skaičiavimu, apie 80 procentų Savivaldybės skiriamų lėšų sporto programoms įgyvendinti nueina sporto klubams“, – susidariusią padėtį „Šiaulių kraštui“ komentavo sporto mokyklos „Klevas“ direktorius Svajūnas Mikalčius.
Visoms sporto mokykloms iš minėtų pusės milijono liktų apie 60 tūkstančių litų. „Padalinkite tą sumą iš vaikų skaičiaus ir pamatysite, kiek lėšų tenka vienam vaikui“, – siūlė S. Mikalčius. Esą niekas taip gerai neatskleidžia Šiaulių miesto sporto strategijos kaip piniginių srautų skirstymas.
Direktorius pripažino, kad dėmesys ir parama sporto klubams skatina juos pasiekimams. „Tik keista, kai remiamoje komandoje nebūna nė vieno šiauliečio. Negi mes, šiauliečiai, neturime orumo išugdyti savo sportininkų?“ – klausė sporto mokyklos direktorius.
Privačių klubų treneriams sporto mokyklos moka atlyginimus. S. Mikalčiaus nuomone, tai – nedidelė parama, nes tie patys treneriai dirba ir su vaikais, ir su suaugusiais sportininkas, bet vis tiek – nemaža paspirtis komandoms.
„Bet paramos santykis 80 procentų klubams ir 10 – vaikams – perlenkta lazda“, – mano S. Mikalčius. Esą pinigai turėtų būti skirstomi racionaliau, atsižvelgiant ir į sporto mokyklų poreikius.
„Kleve“ treniruojasi 450 jaunųjų sportininkų – žaidžia regbį ir žolės riedulį. Didelio meistriškumo grupėje yra 36 sportininkai.
Sąlygos – apgailėtinos
„Mūsų mokyklos infrastruktūra dabar pati prasčiausia, – sakė Stanislovas Monkus, sporto mokyklos „Atžalynas“ direktorius. – Irklavimo bazė statyta 1954 metais ir nieko nedaryta. Skaudu. Neseniai pasitvarkėme imtynių salę, kad stogas negriūtų“.
Direktorius sakė, kad jaunieji sportininkai neturi net kur persirengti, nėra dušo. Jis vylėsi, kad šiemet, baigus valyti Talkšos ežerą, gal pajudės ir naujos irklavimo bazės statyba.
Esą užsienyje prie tokių bazių sukuriama ir patogi infrastruktūra miestiečiams: jie važinėjasi dviračiais, riedučiais, išeina pasivaikščioti. „Galėtų būti nuostabi laisvalaikio zona“, – mano S. Monkus.
Direktorius pripažino, jog miestas ir sporto mokyklos iš bendradarbiavimo su sporto klubais turi naudos, nes nesant stiprių kubų, vaikų į sporto mokyklas ateitų mažiau. Dabar sportuojantys vaikai turi į ką lygiuotis, o patyrę sportininkai garsina Šiaulius.
„Bet svarbu matyti visas puses, kad nenukentėtų jaunimas“, – akcentavo S. Monkus. Dabar tėvai ir rėmėjai dengia pusės varžybų, į kurias vyksta jaunieji sportininkai, kelionių išlaidas, o apie maitinimą nėra nė kalbos.
Devynių sporto šakų užsiėmimuose „Atžalyne“ treniruojasi 439 moksleiviai. Populiarus irklavimas, buriavimas, imtynės. Populiarėja moterų imtynės. 50 įvairaus amžiaus sportininkų – Lietuvos rinktinės nariai, 120 – prizininkai.
I. Budrienė
