Briuselyje vykusiame ES Sporto Tarybos posėdyje buvo priimti abu prioritetiniai Lietuvos dokumentai sporto srityje – Tarybos rekomendacija, skatinanti sveikatą gerinantį fizinį aktyvumą bei Tarybos išvados dėl sporto indėlio į ES ekonomiką, kuriose ypač akcentuojamas sporto vaidmuo sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties problemas. Posėdžio metu taip pat vyko vieša ministrų diskusija apie gerą valdymą sporte, teigiama pranešime spaudai.
Priimta Tarybos rekomendacija dėl sveikatinančio fizinio aktyvumo (angl. HEPA – Health enhancing physical activity) skatinimo – tai pirmas ES teisinis dokumentas sporto srityje. Jame numatytas stebėsenos mechanizmas, kuris veiks suderintai su jau vykdomu Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo ir mitybos monitoringu. Šis instrumentas padės sukaupti išsamesnę informaciją apie šalyse narėse vykdomą pažangą siekiant skatinti visuomenės fizinį aktyvumą ir priimti kompetentingus politinius sprendimus.
Europos piliečių fizinio aktyvumo trūkumas yra rimta problema. 60 procentų europiečių pripažįsta, jog retai ar iš viso neužsiima fizine veikla. Todėl, pasak Sporto Tarybai pirmininkavusio vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, ši rekomendacija priimta pačiu laiku.
Priimant Tarybos išvadas dėl sporto indėlio į ES ekonomiką ir jaunimo nedarbo mažinimą, buvo akcentuojama šių išvadų reikšmė parodant sporto sektoriaus potencialą ir stiprinant jo pozicijas. „Jaunimo nedarbas šiandien yra viena sudėtingiausių ES problemų. Sportas suteikia galimybę jauniems žmonėms vystyti tokias svarbias asmenybės savybes, kaip iniciatyvumas, kūrybiškumas, darbas komandoje ir disciplina. Taip pat neturėtume užmiršti, kad sporto sektorius yra reikšmingas kiekvienos valstybės nacionalinei ekonomikai. Investicijos į sportą gali tiesiogiai prisidėti prie ES ekonomikos atsigavimo“, – pabrėžė ministras D. A. Barakauskas.
Sporto taryboje taip pat buvo aptarti gero valdymo sporte principai, kurie atlieka svarbų vaidmenį, plėtojant sportą kaip savireguliacijos pagrindais funkcionuojantį sektorių. Diskusijoje ministrai pabrėžė, jog geras valdymas sporte – tai sporto organizacijos autonomijos ir savireguliacijos sąlyga. Jei sporto organizacijos sugeba užtikrinti finansų ir veiklos skaidrumą, jos vadyba remiasi profesionalumo principais, tuomet poreikis jas prižiūrėti iš valstybės pusės gali mažėti.
„Galime pasidžiaugti, jog oficialioji Lietuvos pirmininkavimo sporto srityje programa įgyvendinta sėkmingai – pasiektas nelengvas sutarimas dėl dviejų svarbių dokumentų, surengta įdomi ir intensyvi ministrų diskusija dėl gero sporto valdymo“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Pasak jo, kitą savaitę laukia paskutinis pirmininkavimo sporto srityje renginys – neformalus Sporto direktorių susitikimas Kaune.
