Mindaugas Malcevičius
Stebint varžybas, jų baigtis visuomet intriguoja, tad sirgaliai jau nuo seniausių laikų kerta rankom – spėja rezultatą dar nesibaigus įvykiams, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Yra šalių, kur bandymai sugauti sėkmės paukštę, pavyzdžiui, spėjant žirgų lenktynių baigtį, vyksta dešimtmečius. Lietuvoje tokia laisvalaikio leidimo forma dar kelia įvairių baimių. Tačiau lažybų bendrovės „TonyBet“ konsultantas Vytautas Kačerauskas pastebi, kad sporto lažybos savaime nėra blogis, net priešingai – didina susidomėjimą sportu. „Svarbiausia, turi būti aiškios paties lošėjo nusistatytos ribos, t. y. reikėtų lažintis tik iš „laisvų“ pinigų“, – įspėja lažybų žinovas.
– Kazino, lošimo automatai, įvairios loterijos... ir sporto lažybos. Tiek vienur, tiek kitur funkcionuoja pinigai, bet ar yra čia kokių esminių skirtumų?
– Kažkiek, turbūt, skiriasi auditorijos. Bent jau kalbant apie tipinius klientus. Tipinis loterijų klientas retu atveju bus ir lažybų punktų ar kazino lankytojas.
Skiriasi, matyt, ir tikslai: vienur yra „laimės paukštės gaudymas“ ir laiko leidimas su azarto doze (kazino ir lošimo automatai), kitur – bandymas už mažą mokestį nusipirkt svajonę (loterijos). Na, o besilažinantys neretai nori pasitikrinti savo žinias, gebėjimą operuoti turima informacija bei prognozuoti sporto susitikimų eigą.
– Skeptikai kalba, kad dažną apakina netikėta sėkmė lažybų punkte laimėjus didelį statymą. Esą tuomet nebegailima pinigų ir toks žmogus gali turėti rimtų finansinių sunkumų, nes atsiranda priklausomybė. Kiek tame tiesos?
– Taip, azartiniai lošimai yra ne vien pramoga – kai kuriems žmonėms jie virsta itin nemalonia našta. Kalbu apie tuos, kurie suserga ludomanija (priklausomybe azartiniams lošimams – aut. past.). Tačiau tokiais atvejais, greičiausiai, labiau nukenčia ne patys lošėjai, o jų artimieji. Kartais problemos dėl lošimų veda prie nusikalstamos veiklos ar savižudybių, todėl ši problema tokia jautri.
Bet lošėjas privalo būti atsakingas už savo veiksmus, nusistatyti ribas. Iš kitos pusės, yra azartinių lošimų organizatoriai, kurie privalo sudaryti sąlygas tokiems klientams save apriboti (nuo limitų įvedimo iki visiško prieigos uždraudimo). Pavyzdžiui, bendrovė „TonyBet“, vos pradėjusi veiklą, inicijavo ir sukūrė projektą „Nebenoriu lošti“ (www.nebenoriu-losti.lt), kurį dabar palaiko Lošimų priežiūros tarnyba prie LR Finansų ministerijos.
– Kokias didžiausias klaidas daro sporto lažybų mėgėjai?
– Netinkamai įvertina riziką, ieško garantijų, kur jų nėra ir negali būti. Mažas koeficientas reiškia didelę tikimybę, tačiau jokiu būdu nieko negarantuoja. Dažnai pamirštama, jog „kamuolys apvalus“ ir sporte būna staigmenų.
Dar viena dažniausiai pasitaikanti klaida – emocijų įtraukimas. Kalbu apie statymus už mėgstamą komandą ar prieš jos didžiausius varžovus. Tokie statymai kartais turi tik noru išreikštą emocinį pagrindą, t. y. „noriu, kad mano komanda laimėtų“ arba „noriu, kad mano komandos priešai pralaimėtų“.
Dar yra sporto entuziastai, kurie stato už „žinomus“ vardus. Jiems nelabai rūpi naujienos, aplinkybės, realios galimybės, jie tiesiog žino tam tikras pavardes ar pavadinimus ir mano, jog to užteks, kad laimėtų lažybose. Kartą ar du – taip, tačiau ilgainiui, statant vien už favoritus, laimėti yra sunku.
Panašia klaida galima laikyti ir sausos statistikos interpretavimą. Mat pozicija turnyrinėje lentelėje ne visada lemia nusiteikimą ar realų pajėgumą tam tikrame susitikime.
– Kokie žmonės dažniausiai ateina statyti savo pinigus – tikri sporto žinovai ar tiesiog tie, kurie mėgsta riziką, azartą?
– Labai įvairūs: ir sporto žinovai, ir mėgstantys riziką bei azartą, ir siekiantys praturtėti. Skiriasi jų socialinis sluoksnis. Todėl skiriasi statymų pobūdis, statomos sumos.
– Ar įmanoma perprasti lošimų sistemą ir išmokti laimėti, t. y. tapti profesionalu, gal net užsidirbti? O gal, kaip tikėjo dar senovės graikai, spėjimo rezultatai priklauso tik nuo dievų valios?
– Uždirbti iš lažybų įmanoma, bet nelengva. Norint tapti profesionaliu lošėju, šiam užsiėmimui reikia skirti labai daug laiko ir energijos – informacijos ieškojimui, jos apdorojimui ir sprendimų darymui. Tuomet dar prisideda disciplina (pavyzdingas turimų lėšų valdymas). Ir tik tada – maldos dievams (juokiasi). Lažybų bendrovės skaičiuoja tikimybes ir jas išreiškia procentais. Kadangi kasdien vyksta labai daug įvykių, vaikšto dideli informacijos bei pinigų kiekiai, koeficientai gali kisti. Profesionalai siekia išnaudoti savo žinias, paskaičiavimus ir bando atlikti statymus palankiausiomis sąlygomis. Kitaip tariant, jų darbas – įžvelgti vertę lažybų bendrovės sudarytoje pasiūloje.
– Vis dėlto ar sporto lažybos – dėl pinigų, ar todėl, kad pastačius nors ir nedidelę pinigų sumą, sirgti už savo mylimą komandą kur kas smagiau?
– Skirtingi žmonės, skirtingi poreikiai, skirtingi siekiai. Statantys dėl pinigų, ilgiau analizuoja dienos pasiūlą ir išsirenka kelis įvykius. Žinoma, skiriasi investuojamos sumos. Kažkas pasirenka mažesnę sumą ir didesnę riziką, kiti renkasi mažesnę riziką ir atlieka vienetinius statymus stambesnėmis sumomis. Vienareikšmiško atsakymo, ar žmonės dažniau lažinasi dėl pinigų, ar dėl azarto, tikrai nėra.
– Nesąžiningas sportininkų žaidimas, t. y. iš anksto suplanuotas rezultatas. Tai labiau kenkia lažybų organizatoriui ar žmogui, kuris rizikuoja savo pinigais?
– Kenkia visiems, kurie apie tai nežino. Nesąžiningas žaidimas dažniausiai yra žalingas bendrovėms. Juk būtent pastarosios ir turi išmokėti laimėjimus tiems, kurie statė žinodami būsimą susitikimo baigtį. Dar iki šiol gajus mitas, kad tai bendrovės režisuoja ar perka rungtynes. Taip nėra. Lažybų bendrovės yra silpnoji pusė, kuri turi išmokėti laimėjimus asmenims, pasinaudojusiems nesąžiningais sportininkais.
Tokie nešvarūs susitarimai kenkia ir pačiam sportui. Ne veltui UEFA investuoja milžiniškas sumas ir bendradarbiauja su informacijų technologijų, lažybų bendrovėmis, siekdama nustatyti tokius atvejus. Tik griežtos sankcijos ir realios bausmės organizatoriams gali padėti ateityje išvengti tokių negražių dalykų.
– Kokios sporto šakos sulaukia daugiausiai susidomėjimo, statymų?
– Lietuvoje, be jokios abejonės, krepšinis. Didžiojoje pasaulio dalyje – futbolas. Amerikoje – amerikietiškas futbolas. Žinoma, yra specifinių šalių, kurios turi savo vietinius dievukus ar ypatingai daug dėmesio sutraukiančius sporto renginius, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad visame pasaulyje sporto karalius – futbolas – karaliauja ir pagal statymų kiekį.
– Kokias didžiausias pinigų sumas galima laimėti, kokias – pralošti?
– Lažybų bendrovės nustato minimalaus statymo bei maksimalaus laimėjimo bilietui sumas. Tačiau įsigyti galima neribotą lošimo bilietų kiekį. Todėl teoriškai galima laimėti labai didelę sumą. Praktikoje yra kiek kitaip, t. y. bendrovė turi saugiklius, todėl priima statymus, vertindama riziką su mintimi, kad prognozuojamas laimėjimas gali iškeliauti iš bendrovės kasos.
Pralošti galima tiek, kiek kiekvienas žmogus gali sau leisti pralošti. Pasikartosiu, kad nereikia rizikuoti pinigais, kurie skirti ne pramogoms.
