Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prieštarauja aukštojo mokslo reformos kritikams, kad su reforma susiję pokyčiai priėmimo į menų ir sporto specialybes srityse į užsienį išginė gerokai daugiau gabių jaunuolių negu ankstesniais metais. Tačiau ministras, nors ir aiškina, kad teigiamų poslinkių šiose srityse būta, pripažįsta, kad kitąmet kai ką reikės taisyti.
Būtent dėl poveikio menų ir sporto srityse šiemet startavusi aukštojo mokslo reforma ir yra labiausiai pliekiama. Studentai, akademinės bendruomenės nariai, pedagogai žeria kritiką, kad dėl naujovių gerokai daugiau nei įprastai gabių jaunuolių išvyko studijuoti svetur, o į klausimą kiek jų vėliau grįš į tėvynę vargu ar gali kas tiksliai atsakyti.
Savo ruožtu Eltos kalbintas švietimo ir mokslo ministras tikino, kad šiemet į užsienį neišvyko studijuoti gerokai daugiau talentų negu pernai. G. Steponavičius teigiamai įvertino tai, kad šiemet į menų specialybes buvo vykdomas bendras priėmimas, ir atrėmė kritiką dėl to, kad stojant į kai kurias menų specialybes daugiau nei pernai lėmė lietuvių ir užsienio kalbų rezultatai.
Vis dėlto ministras pripažino, kad ne viskas buvo tobula. "Problemos buvo aptartos su aukštųjų mokyklų vadovais, ekspertais. Nors principiniai dalykai išliks priėmime ir kitąmet, kai kas bus koreguojama", - sakė G. Steponavičius.
Pasak ministro, tikėtina, kad jau kitais metais studijų programos konkuruos daugiau negu šešiose studijų krypčių grupėse. Taip pat neatmetama galimybė, kad išskirtiniais atvejais galėtų būti skiriamas tikslinis valstybės finansavimas.
- Nemažai kritikos nuskambėjo dėl to, kad stojant į menus daugiau nei įprastai lėmė mokyklinių dalykų rezultatai. Šiemet stojant į daugumą menų specialybių trečdalį konkursinio balo sudarė lietuvių ir užsienio kalbų brandos egzaminų įvertinimas, tai yra 10 proc. daugiau nei iki šiol. O stojant į audovizualinius menus stojamasis egzaminas sudarė tik pusę konkursinio balo. Kodėl per priėmimą kalbų gebėjimų rezultatų vardan buvo nuleista kartelė talentui?
- Lyginant su ankstesniais metais, taisyklės nesikeitė ir neatsirado didesnių koeficientų pasislinkimų į kitą pusę. Dėl tokių svertinių koeficientų dydžių susitarė pačios aukštosios mokyklos, nes iki šiol juos buvo nusistačiusios labai skirtingai. Mes pereiname prie bendrojo priėmimo, o ne išbarstytos po atskiras mokyklas priėmimo sistemos. Švietimo ir mokslo ministerijai rūpi, kad pereinant prie vieningo priėmimo būtų aiškios "žaidimo taisyklės", kad būtų nustatytos skaidrios procedūros ir galėtume išvengti ydingos praktikos iš ankstesnių metų, kai būta ir ne visai įkvepiamos patirties.
Manau, turėtų būti visiems aišku, kad šalia muzikinių ar kitų meninių gebėjimų lietuvių ar užsienio kalbos mokėjimas padeda ir padės jaunam žmogui studijuoti Lietuvos universitetinėje aukštojoje mokykloje, nesvarbu ar mes kalbėtume apie Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), ar apie Vilniaus dailės akademiją (VDA).
Buvo tam tikrų spekuliavimų, kad šiemet nustatyta priėmimo tvarka neleido įstoti gabiausiems. Galiu tik pasakyti, kad pačios komisijos turėjo susiformuoti aiškius kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami gebėjimai. Manau, kad tose vietose, kur būta gana didelio gabių vaikų konkurso, komisijos turėjo visas galimybes patiems gabiausiems rašyti aukščiausius balus, o ne tiek gabiems - žemesnius.
Kai dideliam skaičiui, pavyzdžiui, į muziką stojusiųjų yra rašomi šimtukai, lietuvių kalbos egzamino balas tampa svarbus. Manau, kad tuos dalykus galėjo ir turėjo pamatyti priėmimo komisijos. Į jų kriterijų nusistatymą ir darbo tvarką ministerija nesikišo, nes tai yra specialistų reikalas.
- Ar, Jūsų manymu, bendrai vertinant ši tvarka pasiteisino? Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio menų mokyklos vadovas Romualdas Kondrotas yra viešai sakęs, kad šiemet maždaug trečdalis šios talentų kalvės abiturientų išvyko į užsienį, o anksčiau tokių buvo 10-15 proc.
- Mūsų skaičiai rodo, kad išvykusiųjų talentingiausių studijuoti skaičius nėra gerokai didesnis nei pernai. Valstybė turi pasiskaičiuoti ir pasverti, kokios dalies gabių vaikų studijas ji sugebėtų užtikrinti valstybės mastu. Vienas svarbiausių pokyčių yra tas, kad, pavyzdžiui, muzikos ar dailės akademijose vieno studento parengimo finansavimas yra daugiau nei dvigubai didesnis nei pernai. Manau, kad tai į kokybę nukreipti finansai, o ne priešingai. Tai būtent gabesnių vaikų ugdymui ir studijoms nukreipti pinigai.
- Bet kaip galima apskaičiuoti valstybės poreikį tokioje srityje kaip menai?
- Nemanau, kad yra lengva apskaičiuoti poreikį kurioje nors vienoje srityje. Nė vienoje srityje mes nesame tiksliai paskaičiavę, kokiai specialybei kiek ko reikia ir nesiimtume tokios atsakomybės. Tokį poreikį geriausiai prognozuoja pačios aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, vienais metais yra ruošiami fagoto specialistai, bet kasmet jų ruošti nereikia. Tokia praktika būdavo ir anksčiau. Profesionalių muzikantų skaičius Lietuvoje yra apskaičiuojamas.
Skirtingai nei anksčiau, šiemet aukštosios mokyklos turėjo konkuruoti dėl studentų pritraukimo. Mažiau muzikos srityje studentų pritraukė Klaipėda ar Šiauliai.
- Yra dar viena sritis, kur talentas lemia labai daug, tai yra sportas. Per susitikimą su Prezidente Dalia Grybauskaite Kaune Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) rektorius prof. Albertas Skurvydas nuogąstavo, kad akademija sulaukia labai nedidelės studijų krepšelių dalies. Esą šiemet akademija sulaukė apie 1000 norinčiųjų ten studijuoti prašymų, tarp jų buvo 50 nacionalinės rinktinės narių, bet dėl nemokamų vietų trūkumo daliai talentų teko rinktis, ar mokėti tūkstantines įmokas, ar vykti į užsienį. Ar neliksime be sporto talentų?
- Sporto specialybės konkuravo su kitomis specialybėmis, kurios yra labiau paklausios, į jas pretendavo abiturientai su aukštesniais balais. Dėl konkurencijos gabesni sportininkai, ne tokie pažangūs savo brandos atestato rezultatų prasme, negalėjo gauti tiek krepšelių, kiek tikėjosi.
Negalima sakyti, kad nacionalinės rinktinės nariai buvo nuskriausti. Jiems, stojantiems į sporto specialybes, buvo pridedami 3 papildomi balai.
Svarstome, kaip sudaryti galimybes ir talentingiems sportininkams studijuoti. Bet šiuo atveju mes keliame labai paprastą klausimą, o kiek sporto specialybes LKKA baigusių jaunuolių dirba pagal specialybę? Yra paruošiama šimtai specialistų, kurių tik nedidelė dalis eina dirbti pagal specialybę. Valstybė norėtų pateikti maksimaliai daug informacijos, kad jauni žmonės galėtų rinktis ne tik tai, kas jiems pagal gyvenimo būdą yra malonu, bet ir tą darbą, kur jie, investavę į studijas, galėtų dirbti pagal specialybę.
Šiuo metu baigiame rengti naują studijų klasifikatorių, kuris leistų jau kitų metų priėmimą vykdyti ne pagal šešias, bet pagal didesnį skaičių studijų krypčių grupių. Tam tikros sritys, pavyzdžiui, teisės studijos galėtų konkuruoti tarpusavyje, vadyba, ekonomika - tarpusavyje, iš menų sričių grupės būtų išimta architektūra. Tokia lankstesnė sistema leistų sportinių, taip pat žemės ūkio ir kitų nišinių specialybių priėmimą palankesnėmis sąlygomis.
- Nuo laisvos rinkos principais pagrįsto priėmimo modelio pereinama prie griežtesnių modelių?
- Šių metų priėmimas numatė daugybę saugiklių, padalijimas į šešias sritis irgi leido net ir į tokias šiuo laikmečiu nepopuliarias sritis kaip technologijų arba tikslieji mokslai surinkti nemažai studentų, ypač universitetuose. Bet šalia šiųmetinių saugiklių matome ir kitų galimybių, kurių tobulinant priėmimo sistemą reikėtų imtis. Taip pat ir užtikrinant universitetų ir kolegijų lygiateisį dalyvavimą priėmimo sistemoje.
- Ar galite ką nors aiškiau pasakyti dėl universitetų jungimosi?
- Tikrai pirmuosius signalus mes girdime, nesinori, kad šie procesai būtų skuboti ar dirbtiniai, nes net ir vieno universiteto mastu neapgalvotai daromos pertvarkos gali sulaukti emocingos reakcijos. Norime matyti procesą, kuriame dalyvauja pačios akademinės bendruomenės, o ne dirbtinius sprendimus iš viršaus, nors mes būtinoms vidinėms pertvarkoms ar jungimuisi esame pasiruošę dar šiais metais skirti iki 160 mln. litų, ir manau, kad tai bus svari pagalba vykdant šiuos procesus.
- Vadinasi, jau šiais metais kažkas pareikš apie jungimąsi?
- Taip. Tiek kolegijos, tiek universitetai. Bet kartu labai svarbu pažymėti, kad po šių metų valstybės finansuojamų vietų pasiskirstymo ne viena aukštoji mokykla imasi savo vidinių pertvarkų, mažina katedrų ar fakultetų skaičių, kas leidžia jiems plėtoti savo stipriąsias puses ir nevykdyti veiklos, kur vargu ar jie gali pasiekti kokybinių pokyčių .
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Dalia Lenkauskaitė.