Dar nesimato pabaigos keletą metų besitęsiančios, miesto savivaldybės užsakymu atliekamos „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų sporto dalies patalpų su baseinu rekonstrukcijos, bet darbai šiame objekte nevyksta. Pagrindinis rangovas – UAB „Sienojus“ nesutaria su partnere – „Kamestos“ bendrove.
Savivaldybei skyrus terminą, per kurį derėjo išsiaiškinti visus „kas ir kaip“, viltingų žinių iš „Girstučio“ vis dar nėra. Tai buvo konstatuota ir pirmadienį įvykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto, kuriam vadovauja politikas Rytis Šatkauskas, posėdyje.
Anot komiteto pirmininko, miestui iškilo reali rizika prarasti valstybės skirtas šiam objektui investicijas – daugiau nei 5 mln. litų. Taip įvyktų, jeigu „Sienojui“ būtų paskelbtas bankrotas ar iškelta kokia byla dėl įsipareigojimų nevykdymo.
„Dėl vilkinamo projekto įgyvendinimo atsakomybę turėtų prisiimti ne tik ši bendrovė, bet ir jos partnerė „Kamesta“, jeigu jų veikla – jungtinė“, – sakė posėdyje R. Šatkauskas.
„Sienojaus“ vadovas ir savininkas Egidijus Savickas teisinosi neturįs jokio garantinio dokumento, jog „Kamesta“ toliau dalyvauja „Girstučio“ projekte, bei sutinka dalintis atsakomybe su kolegomis, prieš keletą metų laimėjusiais Kauno miesto savivaldybės skelbtą konkursą.
Jeigu to dokumento nebus ir rugsėjui prasidėjus, kaip pasielgti su nevykdančiais įsipareigojimų, žlugdančiais reikšmingą Kauno projektą statybininkais, rugsėjo 8-ąją svarstys miesto taryba.
Vyriausybės investicijų programos lėšų „Girstučio“ renovacijai buvo paskirta 5,6 mln. litų. Ligi šiol, pasak savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, panaudota maždaug milijonas litų. O toliau „vis nejudama tais tempais, kuriais žadėta judėti“.
„Didžiausia visų konkursų nesąmonė – pasirinkti mažiausią darbų kainą pasiūliusią statybos firmą. Štai, matome rezultatą. Tikėtina, jog blogai buvo paruoštos „Girstučio“ renovacijos techninės sąlygos, neatsižvelgta į objekto sudėtingumą. Todėl ir prašovė tie, kurie žadėjo viską pigiau padaryti. Kai pradėjo dirbti, tada pamatė, kad darbai kainuos brangiau. Bet konkurso sąlygose – mažesni įkainiai surašyti“, – Eltai po tarybos komiteto posėdžio sakė jo narys Kęstutis Mikėnas, pats prieš keletą metų vadovavęs vienai stambiai statybų bendrovei „Mitnija“.
Ši, beje, irgi buvo susidūrusi su panašia problema, kaip ir „Sienojus“, kada remontavo Kauno 28-osios vidurinės mokyklos baseiną.
„Iš pradžių atrodė, kad visai menki darbai ten mūsų laukia: pakeisti nusitrynusias baseino vonios plytelės, dar kokius plyšius užglaistyti, ir jokio vargo nematysime. Juk baseinas iki pat remonto buvo veikiantis. Ne taip, kaip „Girstučio“, – tas keliolika metų nenaudojamas nyksta. Tačiau kai atlupome plytelės tame mokykliniame baseine, paaiškėjo, kad remontas bus ne smulkmena. Reikėjo iš naujo baseino vonią atkurti, ardyti, betonuoti.
Taigi pirmiausia statybininkams būtina viską gerai išsiaiškinti apie objektą, jo būklę, būsimus darbus ir kainas, o tada – veržtis į konkursą. Žinoma, jeigu sąlygos tinka ir pajėgų turi, ir atitinkamos kvalifikacijos“, – sakė K. Mikėnas.
