Įmonės nuolat ieško būdų, kaip suvienyti komandą. Vienas iš jų – sportas. Gegužę Vilniuje vyks pasaulinį pripažinimą pelnęs „Hercules Trophy“ iššūkis. Jo metu įmonių komandos turės įveikti 12 originalių loginių ir sporto rungčių.
Didžiuosiuose pasaulio miestuose, tokiuose kaip Niujorkas, Dubajus, Sidnėjus ar Madridas, „Hercules Trophy“ yra laukiamiausia įmonių metų sporto šventė. Sporto psichologės Ievos Girčytės toks renginio populiarumas nestebina. Pasak jos, sportas yra viena universaliausių kalbų, kuria gali susikalbėti labai skirtingi žmonės.
– Įmonės dažnai pasitelkia sportą tada, kai reikia suvienyti komandą, išmokti kartu dirbti, pasitikėti vienas kitu ir bendrai siekti iškeltų tikslų. Kodėl?
– Pirmiausia reikia pradėti nuo atsakymo į klausimą, kas vyksta su žmogumi ar grupe sportuojant. Aktyvi fizinė veikla atpalaiduoja, gerai nuteikia ir padeda mums atitrūkti nuo problemų bei įvairių darbo klausimų. Kai mes sportuojame, greičiau nukrenta kaukės, kurias naudojame oficialioje aplinkoje ar biure.
– O kodėl kaukės trukdo? Gal jos kaip tik reikalingos, ypač darbo aplinkoje?
– Kas iš psichologinės pusės yra kaukė? Tai yra mūsų gynybos mechanizmas. Jo dėka mes elgiamės taip, kaip mums yra saugu: neišsišokame, nesikeikiame, neįžeidinėjame, išlaikome tam tikrą atstumą, pozą. Galima sakyti, kad mūsų smegenys dirba nuolatiniu cenzūros režimu.
Kas nutinka, kai mes sportuojame? Smegenų trūkumas, o kartais ir privalumas yra tas, kas jos negali koncentruoti dėmesio į kelis dalykus iš karto. Taigi, kai naudojame fizinę energiją, smegenys visą cenzūrą palieka antrame plane. Tada ima ryškėti tikrosios žmogaus savybės, charakteris, temperamentas ir kiti dalykai, kuriuos paprastai slopiname. Gal ir paradoksas, bet žmones labiausiai vienija ne profesinė kompetencija, o emocijos.
Tuo ir skiriasi paprasta žmonių grupė nuo komandos. Komandą pirmiausiai vienija priklausomybės, bendrumo jausmas. Iš individų mes tampame vienetu, kuris siekia bendrų tikslų. Komandos nariai, pagal savo savybes ir gebėjimus pasidalina vaidmenimis ir juos atlieka.
Sportas yra ypač naudingas pirmajame etape, kai iš grupės reikia suburti kokybišką vienetą. Jeigu aktyvios fizinės veiklos metu mes apsikeičiame geromis emocijomis, jos mus suriša: norime bendrauti, mums linksma, smagu. Kai atsipalaidavimo, bendrumo jausmą perkeliame į darbo aplinką, komandai visa tai suteikia patvarumo.
– Bet juk kartu galime piešti, dainuoti, žiūrėti filmus ar pan. Kuo sportas yra ypatingas komandos formavimo procese?
– Sporto universalumas yra tas, kad jame yra labai aiškios taisyklės. Nesvarbu iš kur žmogus yra – Amerikos, Kinijos ar Vokietijos – sporto taisyklės visame pasaulyje yra tos pačios.
Kitas dalykas – sportas sukuria sąlygas legaliai išreikšti savo emocijas. Visame pasaulyje žmonės turi tas pačias emocijas, skiriasi tik jų reiškimo būdai. Kai mes susitelkiame į fizinę veiklą, emociškai tampame artimesni, nebesislepiame po kultūriniais įpročiais.
– O jeigu sportuoti, varžytis man nepatinka?
– Žinoma, kad ne visi žmonės mėgsta sportą. Versti visus daryti tą patį būtų labai neteisinga. Organizuojant sportinę veiklą, reikėtų sudaryti sąlygas žmonėms pasirinkti priimtiniausius vaidmenis. Kita vertus, kartais žmonės turi neigiamą išankstinį nusistatymą, kuris, įsitraukus į sportinę veiklą, pasikeičia. Kai jie įveikia tą barjerą, pajunta didelį malonumą.
Dar vienas aspektas, nors gyvename technologijų amžiuje, tačiau iš gamtos kylantys pirmykščio žmogaus poreikiai niekur nedingo. Mūsų protėviams būtų nenormalu visą dieną sėdėti prie stalo ir dirbti protinį darbą. Visa tai yra sugalvota žmogaus, ne gamtos. Kad ir kaip tai neigtume, mums visiems gyvybiškai reikalingas fizinis aktyvumas.
– Sportas yra tiesiogiai susijęs su konkurencija. Ar ji yra naudinga?
– Sportas yra įteisintas, legalizuotas būdas atvirai kovoti, konkuruoti, tapti nugalėtoju ar pralaimėtoju pagal tam tikras, iš anksto nustatytas, visuomenėje priimtas taisykles. Verslo aplinkoje yra daug streso, neišsakytų dalykų, povandeninių srovių, o sportuodami visa tai galime nesąmoningai išlieti.
Fizinė veikla, norime to ar ne, kuria gerą nuotaiką. Varžybų metu atsikratome negatyvaus psichologinio krūvio. Kitaip sakant, sporto konkurencija yra naudinga. Taip mes pravalome savo emocinį lauką ir išsišluojame šiukšles.
Be to žmogus yra gentinis individas, todėl mes turime poreikį priklausyti bendruomenei. O visoms gentims yra būdinga hierarchija. Taigi, sportas yra legalus būdas patikrinti, kokia yra tavo vieta hierarchijoje. Mums yra svarbu įrodyti savo pranašumą. Kaip tai padaryti be aukų? Sportas – puikiausia vieta, kur galima išlieti susikaupusią agresiją, energijos perteklių, norą varžytis ir pan.
– Kai kurie vadovai laikosi požiūrio, kad nesvarbu, kokia yra darbuotojo asmenybė, svarbiausias kriterijus – gerai atliktas darbas. Bet ar gali žmogus dirbti gerai, jeigu nepritampa prie visos komandos?
– Manau, kad Lietuvoje vis dar vyrauja kultūra, kad yra darbas, kurį žmogus turi atlikti, o daugiau – niekas neįdomu. Tačiau pasaulyje jau yra įprasta, kad organizacijos kultūra yra orientuota ne tik į žmogų, kaip darbuotoją ar specialistą, bet ir kaip į asmenybę. Iš vienos pusės žmogus turi aiškiai žinoti savo veiklos sritis, užduotis ir atsakomybes, bet iš kitos – lygiai taip pat svarbu ir jo asmeninis įsitraukimas, būvimas grupės nariu, emocinis pasitenkinimas.
Štai kodėl yra stengiamasi kurti ne tik profesinius, bet ir emocinius ryšius. Per bendras, malonias veiklas to pasiekti yra žymiai paprasčiau. Dažnai būna ir taip, kad tarp kolegų sportuojant užsimezga draugystės. Bendravimas persikelia ir už darbo aplinkos ribų.
– Jeigu reikėtų rinktis komandos stiprinimo formą įmonės vadovui, ar Jūs rekomenduotumėte pasitelkti kokią nors sporto rūšį?
– Ką sportas, aktyvi fizinė veikla duoda žmogui? Nustatyta, kad jis stiprina organizmą, gerina sveikatą, taip pat degina streso hormoną, kelia mūsų nuotaiką, didina motyvaciją, ištvermę. Sportuodami grupėje, su kitais žmonėmis, mes geriname tarpusavio santykius, kuriame emocinius ryšius. O jeigu žmogus yra sveikas, geros emocinės būsenos, tikėtina, kad dirbs produktyviau, su didesniu užsidegimu.
