Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus į Olimpiados atidarymą Pekine nevyks, pranešė prezidentūra, ir Lietuvoje visiems palengvėjo. Labai gerai nuspręsta, dėkui Prezidente, pirmieji pradžiugo neseniai jam nevykti reikalaujančią peticiją įteikę Tibeto rėmėjai. Tik dar geriau būtų, jeigu Prezidentas viešai pasakytų ir savo nevykimo priežastį, sako jie. Kažin ar gerai, tuojau pat atsiliepė tokios pat pakopos pareigūnas Lietuvos Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, aiškiai žinodamas priežastį ir teigdamas, kad Prezidentui ją aiškinti reikia ne čia, Lietuvoje, kur toks aiškinimas nieko nereiškia, bet nuvykus į Kiniją ir akis į akį susitikus su šio krašto prezidentu. Ir tuojau tinklalapyje atsiliepimai: vieni – su Adamkum, kiti – su Juršėnu.
Esu Lietuvos Prezidentui pritariančiųjų pusėje. O dėl paaiškinimo kol kas nuomonės neturiu. Čia jau diplomatinė plonybė, nes aiškinimas gali ir blogai patarnauti, o tyla bent nieko blogo nepadarys. Manau, Kinijos vadovybei toji priežastis žinoma, ir jiems jau nieko daugiau nebepasakysi. Iš tikrųjų priežastys net dvi. Viena – Kiniją valdo komunistai, įvedę kietą diktatūrą, po kojomis trypiančią žmogaus laisves bei jų teises, nesiskaitydami su jokiomis priemonėmis. Ryškiausias pavyzdys – savųjų sutrypimas Tiananmen aikštėje.
Antra – Tibeto okupacija ir žiaurios okupuotų tibetiečių žudynės praėjusį kovo mėnesį. Pasaulis nė vieno iš šių įvykių užmiršti negalėjo, jeigu jau užmiršo laiko dulkėmis apsinešusią žiaurią komunistų revoliuciją baigiantis Antrajam pasauliniui karui ir per beveik septynis jų valdžios dešimtmečius tūkstančius išžudytų kinų.
Tad pirmas su šia Olimpiada susijęs klausimas: ar buvo geras sprendimas leisti komunistų valdomai Kinijai šią Olimpiadą ruošti? Kas buvo tie pagrindiniai sprendėjai ir kokios priežastys tokį sprendimą lėmė? Nepaisant, kaip ieškotumėm, tikrųjų sprendėjų nerasim ir tikro atsakymo negausim. Nes jie – kur nors užnugary? Tėkš mums į veidą seniai nuvalkiotą, daug kartų girdėtą, tokį sprendimą teisinančią banalybę: sportas ne politika, ir pasisiūliusių kraštų olimpiadai ruošti politinė santvarka sprendimo nelemia. Taip, savo esme sportas ne politika, ir ginčytis dėl to turbūt niekas nenorės.
Tačiau tegul man kas nors aiškiai pasako ir įrodo, kad sportas politikai niekur nenaudojamas? Kad tokio masto sportiniai įvykiai, kaip pvz., olimpiados arba į jas panašūs tarptautiniai renginiai apseina be politikos? Tik vienuose iš jų tos politikos mažiau, kituose – jos daugiau, o diktatūriniuose kraštuose, tokiuose kaip buvusi Sovietų Sąjunga arba dabar komunistinė Kinija – olimpiada tik politika, ir nieko mažiau.
Juk tai rodo Kinijos valdžios šiam didžiausiam pasaulyje sportininkų susibūrimui pasirengimas, ir to nematyti gali jo matyti nenorintis. Pastatyti moderniausi stadionai, salės, baseinai, olimpinis kaimelis šešiolikai tūkstančių sportininkų apgyvendinimui, įrengtos specialios valgyklos, tiekiančios įvairių kraštų valgį, užsakyti viešbučiai, suburti juose svetimom kalbom kalbantys aptarnautojai. Visi kiti kaip nors su Olimpiada susiję pareigūnai taip pat kalba angliškai. Po kelis žodžius išmokyti net ir taksi vairuotojai, išpuoštos gatvės, jau pusmetis, kai gryninamas oras. O pinigų – kiek reikia, tiek ir imkit, Olimpiados rengėjams sako valdžia.
„Visur jaučiama sportinė dvasia: dar nė vienose ankstesnėse žaidynėse nemačiau gatvių, nukabinėtų vėliavomis ir šūkiais; einu su akreditacijos kortele – žmonės žiūri, nori ją pačiupinėti, rodo pagarbą, draugiškumą“ – pasakoja jau liepos pabaigoje į Pekiną nuskridęs Lietuvos olimpinio komiteto atstovas spaudai „Olimpinės panoramos“ vyr. redaktorius Bronius Čekanauskas. Daugiau laisvės gavo ir užsieniečių spaudos atstovybės. Tarptautinis olimpinis komitetas sveikino Kinijos valdžią ir dėkojo.
Tačiau ar truputį ne per anksti? Nes visa tai dėl to, kad parodytų pasauliui, kokia komunistinė diktatūra, beje, valdžios vadinama socialistinė santvarka, yra ir ką ji gali. O tas „laisvės daugiau“? Iš tikrųjų jos dar labai mažai, pastebi ir pats komitetas. Žaidynių metu bus cenzūruojami net tinklalapiuose naršantys užsienio žurnalistai, jiems buvo pasakyta. O rugpjūčio 31-ą Kinijos vadovybė užpuolė JAV prezidentą Bushą. Dėl to, kad jis susitiko su penkiais Kinijos disidentų vadovais ir pažadėjo Olimpiadai pasiųsti „laisvės žinią“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Liu Jianchao tinklalapyje paskelbė tokį pareiškimą: „Surengdamos tokį savo vadovo G. W. Busho ir tų žmonių susitikimą ir darydamos neatsakingas pastabas apie žmogaus teises ir religijų padėtį Kinijoje, JAV … šiurkščiai įsikišo į Kinijos vidaus reikalus ir pasiuntė rimtai klaidingą ženklą Kinijai priešiškoms jėgoms“. Taip pat jis kritikavo JAV kongreso rezoliuciją, raginančią Kinijoje gerinti žmogaus teises ir nustoti persekioti tautines mažumas… O JAV prezidentas George Bushas į Olimpiados atidarymą skrenda. Kodėl?
Nežinau, ar Lietuva irgi buvo viena iš sprendėjų apie Kinijos parinkimą, kaip šios Olimpiados rengėją, nes Lietuvos olimpinis komitetas į Tarptautinio olimpinio komiteto sudėtį įeina, tačiau nepaisant, koks jos balsas ten būtų buvęs, niekas jo neklausė. Liko tik jai pačiai apsispręsti, ar šioje Olimpiadoje dalyvauti, ar ne? Buvo irgi įvairių nuomonių. Lietuva apsisprendė dalyvauti – sportuojančio jaunimo labui. Gerai ar blogai? Nebe laikas ginčytis. Prezidento sprendimas Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu parodė.
Būtų gerai, kad ir premjeras, kuris, atostogas baigdamas, žada skristi į Olimpiados uždarymą, ten nosies nekištų. Užtenka mūsų sportininkų, kurie ten – visiškai kitokiame lauke. Užteks jų parodyti pasauliui, ką Lietuva, tarp šešiolikos tūkstančių sportininkų, susirinkusių iš 205 pasaulio kraštų, gali ir ko ji verta. Kirkilas jau nieko nepridės. Nedalyvavimu tik parodytų solidarumą Prezidentui. O tik taip, bet ne kitaip ir turėtų būti. Būtų žymiai garbingiau.
Į Olimpiadą, Lietuvos olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno ir jo trijų padėjėjų – Algirdo Raslano, Vytenio Nėniaus, Vytauto Zubernio ir dar aštuonių olimpinės misijos narių vadovaujami, vyksta patys geriausi Lietuvos sportininkai.
Iš viso 71. Ketverius metus daugelio vadovų, mokytojų, trenerių ruošti, tarptautinėse žaidynėse išpildę olimpinius reikalavimus, apmokyti olimpinio sportinio elgesio ir taisyklių, tautinėmis spalvomis paryškintais gražiais drabužiais aprengti, jie – šauniai Lietuvai atstovaujanti jaunimo grupė. Žada mums ir dovanų. Žinovų spėjimu – 7-8 medalius.
Žinoma, niekas nedraudžia tikėtis ir viltis. Tačiau džiaugtumėmės ir trimis, sako LTOK vadovybė. Ir užtektų. Kas gi nesitiki medalio iš Virgilijaus Aleknos (diskas) Austros Skujytės (septinkovė) ir krepšinio rinktinės, nors gaila, kad du iš pajėgiųjų, Žydrūnas Ilgauskas ir Darius Songaila, dėl sužeidimų iš rinktinės turėjo pasitraukti. Su jais dvyliktuke jau drąsiau būtų galima lažintis ir už auksą. Užtat stipriau spaudžiame nykštį už kitus. Medalių dar žada anksčiau juos laimėję irkluotojai, penkiakovininkai, šauliai, dviratininkės. Gali ir koks nors netikėtas mus pradžiuginti. Sveikintume ir džiaugtumėmės visais, nors ir komunistų valdomoje žemėje laimėtais. Juk apskritai kinai – garbinga ir didinga tauta.
