Alytiškis Virginijus Pavasaris (34 m.) turbūt labai keikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, įsigaliojusį 2011-ųjų gruodį. Vyras, siautėjęs namie prieš vaikus ir žmoną, buvo vienas pirmųjų, pagal minėtą įstatymą 2 paroms atsidūrusių už grotų. Nors netrukus V. Pavasaris su žmona susitaikė, tačiau buvo suimtas ir dabar jau nuteistas 15 metų kalėti.
Išdavė DNR išvada
Tokia griežta bausmė pirmą kartą nuteistam V. Pavasariui paskirta, žinoma, ne už žmonos ir vaikų auklėjimą diržu. Tik pradėtas tirti smurto faktas taip lėmė, kad vėliau pareigūnai paskelbė jo dėka išaiškinę labai seną žmogžudystę Alytuje.
Tiriant smurto atvejus, visada imamas įkliuvusiojo kraujo mėginys DNR testui atlikti. Taip buvo ir V. Pavasariui. Tuomet, po 9 mėnesių gavus Kriminalistinių tyrimų centro specialistų atsakymą, ir paaiškėjo, kad V. Pavasario genotipas sutampa su genotipu spermos, kuri prieš beveik 11 metų, 2001-ųjų spalio 11-ąją, buvo paimta kaip įkaltis, aptiktas ant rastos nužudytos ir išžagintos alytiškės Audronės Š. (27 m.) kelnaičių. Tas įkaltis nuo tada buvo saugojamas DNR duomenų registre.
Anot specialistų, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas V. Pavasario genotipui, yra ne didesnė nei 0,00000000002 proc.
Tuo metu, kai buvo gauta DNR tyrėjų išvada, V. Pavasaris jau prieš gerą pusmetį buvo 2 mėnesius dalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose, pagal kurias klausytis paskaitų siunčiami „naminiai“ smurtautojai, ir ramiai sau gyveno šeimoje. Mįslingi sugėrovai
DNR tyrėjų išvada paskatino vėl suimti V. Pavasarį. Iš pradžių vyras buvo nelinkęs prisipažinti kadaise nužudęs Audronę Š., bet areštinėje jis pasipasakojo likimo draugui, o tuo metu jis jau buvo sekamas. Tuomet V. Pavasaris detaliai apie nužudymą papasakojo ir policijos tyrėjams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prisipažinęs vyras teigė, kad atėjo laikas mokėti už senas klaidas.
Kaip liudija tie V. Pavasario duoti parodymai, 2001-ųjų vasaros gale jis, nebenorėdamas gyventi tėvo namuose, iš savo kaimo Lazdijų rajone atvyko į Alytų, kur jį priėmė dėdė. Tuomet 22 metų vaikino tikslas buvo susirasti darbą. Susirado – dirbo statybininku. Dėdė labai gerai vertino sūnėną, nes vaikinas laikėsi jo prašymų – negirtavo, nevalkatavo, nerūkė, buvo darbštus, tvarkingas.
Virginijus Alytuje turėjo merginą. Ši mokėsi ir gyveno bendrabutyje.
Vieną vakarą Virginijus, leidęs laiką su drauge ir palydėjęs ją iki bendrabučio, jau pėdino atgal į dėdės namus, kai pakeliui sutiko du nepažįstamus vyrus. Šie užsikalbino vėlyvą praeivį dėl cigaretės, o po to kažkodėl pasiūlė jam kartu išgerti, nes turėjo butelį degtinės. Virginijus jau buvo išgėręs alaus, tad neatsisakė.
Trijulė gurkšnojo ir kalbėjosi, bet netrukus, dar nebaigus tuštinti butelio, dėl kažko apsipyko, ir vienas sugėrovas sudavė Virginijui per ausį. Šis, nelaukdamas, kuo gali baigtis, paliko nepažįstamuosius ir spruko namų link. Buvo įpykęs, kad be jokio reikalo gavo per ausį.
Išsiliejo ant merginos
Praeidamas pro vaikų darželį „Ąžuoliukas“, Virginijus pastebėjo einančią jauną moterį. Jis susigretino su ja ir prasilenkdamas kirto jai ranka per veidą. Esą vaikiną tebebuvo apėmusi nuoskauda dėl gauto antausio, tad ją išliejo ant pirmo pasitaikiusio žmogaus.
Tai buvo prekybos centre tuo metu darbą baigusi apskaitininkė Audronė Š., įprastai ėjusi į namus, iki kurių jai buvo belikę eiti apie 100 metrų. Nuo netikėto smūgio užpultoji nugriuvo ir pradėjo garsiai šaukti, o šaukdama bandė keltis. Tuomet Virginijus dar kartą smogė jai ranka į pakaušį. Mergina vėl pargriuvo. Tada chuliganas jau ir spardė gulinčiąją, kol ši nurimo. Bet nurimo ne dėl paklusnumo, o dėl patirtų stiprių smūgių. Mergina buvo praradusi jėgas. Tuomet Virginijui kilo mintis patenkinti savo lytinę aistrą.
Kadangi praeivių nebuvo, jaunuolis pamažu nutempė leisgyvę merginą atokiau, prie vaikų darželio tvoros, nelengvai pervertė ją per maždaug metro aukščio tvorą ir apnuoginęs išžagino. Anot žagintojo, lytinio akto metu mergina buvo dar gyva – kvėpavo ir retkarčiais sudejuodavo.
Pasiekęs savo, Virginijus patraukė namo, merginą palikęs likimo valiai.
Mirė nebeatsigavusi
O tuo metu Audronės Š. namiškiai vis daugiau nerimavo dėl prapuolėlės. Audronė niekada nebuvo pavėlavusi grįžti, nes buvo labai tvarkinga ir dorovinga mergina, po darbo skubėdavusi tik namo. Mama skambino dukters bendradarbėms, bet išgirdo, kad ji jau senokai išėjusi. Darbe dukros nebuvo ir kitą rytą.
Tačiau netrukus visą naktį Audronės šeimą kamavusi mįslė paaiškėjo. Dukros ieškoti išėjęs tėvas, pamatęs prie vaikų darželio besibūriuojančius žmones, policijos ir greitosios pagalbos automobilius, sužinojo, kad skubi pagalba reikalinga būtent Audronei. Mergina buvo rasta žiauriai sumušta ir, kaip neabejota, išžaginta. Ji buvo netekusi sąmonės. Dukrą tėvas atpažino tik pagal jos drabužius.
Po savaitės Audronė Š., taip ir nepabudusi iš komos, ligoninėje mirė. Mirtį lėmė sunki galvos trauma, mergina buvo dar ir smaugta. Nužudytosios namiškiai ir pareigūnai pradėjo aiškintis, kas apie vidurnaktį galėjo pastoti merginai kelią.
Tyrimas strigo, nes įtariamųjų nepavyko rasti nei iškart, nei po mėnesio, nei po metų ir net kelerių...
Niekas neįtarė
Kol Audronė Š. buvo gydoma, žinia apie prie vaikų darželio rastą išžagintą merginą jau plačiai buvo apskriejusi Alytų. Žinią aptarinėjo ir V. Pavasario dėdės šeima. Virginijus išgirdo ir tai, kad mergina mirė. Jis po to dar kiek pabuvo Alytuje ir nutarė grįžti į savo kaimą Lazdijų rajone – vis toliau nuo žudiko ieškančių policininkų akių...
Grįžęs pas tėvą ir seseris, Virginijus susirado darbą pas ūkininką, vėliau buvo krašto apsaugos savanoris. Anot Virginijaus sesers, grįžus jo elgesys nebuvo pasikeitęs, o išvaizdus, merginų dėmesio sulaukdavęs vaikinas toliau nerūkė ir nepiktnaudžiavo alkoholiu, buvo teigiamai charakterizuojamas, sukūrė šeimą. Apie įvykdytą žiaurų ir labai sunkų nusikaltimą niekas nežinojo. Praeities faktai sujaukė V. Pavasario ir jo artimųjų kasdienybę tik 2012-ųjų rudenį, kai, jau minėta, savo išvadas paskelbė DNR tyrėjai.
Teisybė ar pramanai?
Seną nužudymą atskleidę pareigūnai tikėjosi, kad teisme viskas klostysis sklandžiai. Tačiau dar iki teismo V. Pavasaris paneigė savo duotus parodymus ir pradėjo įtikinėti, kad visa merginos išžaginimo ir nužudymo istorija tėra laužta iš piršto. Jis esąs dėl to nekaltas – Audronės niekada nepažinojęs, jokios merginos gatvėje jis neužpuolęs, vaikų darželio teritorijoje niekada neturėjęs lytinių santykių.
„Buvau prisipažinęs įkalbėtas kriminalistų, kurie žadėjo, jog tada man nebus pratęstas suėmimas ir greitai išeisiu į laisvę, – Kauno apygardos teisme aiškino V. Pavasaris. – Todėl, detaliai susipažinęs su įtarimu, sugalvojęs įtikinamą istoriją, derindamas detales su man jau nurodytomis aplinkybėmis, prisiėmiau svetimą kaltę.“
Teisme paklaustas, kokiu būdu jo spermos galėję patekti ant Audronės Š. kūno, V. Pavasaris užsiminė turėdavęs atsitiktinių lytinių santykių, tačiau tuoj pat pakartojo, kad tokių nuotykių vaikų darželio teritorijoje nebuvo patyręs.
Spermos pėdsakų mįslė V. Pavasariui, anot paties, taip ir likusi.
O V. Pavasarį kaltinusiam prokurorui ir bylą nagrinėjusiai trijų teisėjų kolegijai toji spermos mįslė buvo aiški: ji – merginos žudiko, tai yra V. Pavasario. Už tai alytiškis ir nuteistas 15 metų kalėti. Bausmė būtų buvusi dar griežtesnė nustačius kaltę ir dėl merginos išžaginimo, bet šis kaltinimas tapo niekiniu dar ikiteisminio tyrimo metu, nes suėjo senaties terminas (senatis dėl išžaginimo –10 metų).
Už grotų pasiųstą V. Pavasarį, iki suėmimo dirbusį vairuotoju ir duobkasiu vienoje laidojimo paslaugų įmonėje, prislėgė ir priteisti didžiuliai civiliniai ieškiniai – iš viso per 206 tūkstančius litų nužudytos merginos motinai. Viso to nuteistasis dar bandys nusikratyti skųsdamas šį teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui, nes jis įsitikinęs, kad DNR išvada – vienintelis, bet mistiškas jo kaltės įrodymas.
Tik faktai:
DNR tyrimas yra išdavęs ne vieną nusikaltėlį.
2011-ųjų gegužę pagal DNR paaiškėjo, kad neįgalų vargetą Šiauliuose 2009-ųjų vasarį mirtinai sumušė 19 metų šiauliečiai Safaras S. ir Edvinas L.
Prieš trejus metus Šiaulių pareigūnai paskelbė pagal DNR išvadą nustatę, kas 2009-ųjų vasarą nužudė moterį Šiauliuose, Lieporių mikrorajono parkelyje. Tai – psichikos problemų turėjęs šiaulietis Romas (35 m.), kuris 2010-ųjų vasarį iškrito iš namo dešimto aukšto ir užsimušė.
Prieš porą metų DNR padėjo nustatyti, kas iš būrio Alytaus pataisos namų kalinių slapta kasė maždaug metro gylio tunelį savo gyvenamojo sektoriaus požeminiame rūsyje ir taip tikėjosi pabėgti į laisvę. Įvykio vietoje rastas butelis ir nuorūkos įklampino 5 kartus teistą kaunietį Vygintą Baltrūną (37 m.). Kiti jo bendrininkai liko nenustatyti.
Irena ZUBRICKIENĖ