Kodėl taip vyksta ir ką reikėtų daryti, kad per žiemą nepriaugtume nepageidaujamų kilogramų, mums pasakoja mitybos specialistė Ieva Kuodienė.
„Atšalus orams mūsų organizmas virsta, tarsi, krosnimi, nes pagrindinė jo funkcija – palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, kad šaltis neprasiskverbtų ir nepažeistų gyvybinių organų. Taigi, pagrindinė medžiagų apykaitos užduotis – sukaupti kuo daugiau kuro, t.y. kalorijų, gaunamų iš maisto. Energijos sąnaudos sulėtėja, nes mažiau judame, norisi ilsėtis bei miegoti. Visgi, vos oda pajunta šaltuką, vidinė mūsų krosnis įsijungia ir kalorijos dega sparčiau nei paprastai. Dėl šios priežasties, teoriškai, jokių papildomų kilogramų neturėtume priaugti, tačiau esminė klaida – žiemos metu pasiduodame tinguliui, nesinori kišti nosies į lauką ir vietoj to pasilepiname nesveikais skanėstais“, – sako mitybos specialistė.
Paprasta ir efektyvu
Efektyvus bei itin paprastas būdas siekiant išvengti papildomų kilogramų – tai pasipriešinti žiemos tinguliui, šiltai apsirengti ir reguliariai išlįsti į lauką pasivaikščioti, o bijantiems šalčio, bet mėgstantiems sportuoti – padidinti treniruočių krūvį. Taip pat žiemą norisi daugiau šiltų gėrimų, todėl reikia atkreipti dėmesį, kiek cukraus dedate į arbatą, kavą ar kitus gėrimus. Taip pat, jei jau organizmą lyginame su krosnimi, tai cukrų galima prilyginti popieriui, kuris dega greitai, duoda daug liepsnos, bet visiškai nešildo.
„Kadangi žiemą dienos trumpesnės, laiko, kada esame aktyvūs, taip pat gerokai mažiau. Siūlau paankstinti vakarienės laiką viena valanda ir vakarais atsispirti riebiems, sunkiems patiekalams bei įvairiems kepiniams. Daugiau sau galite leisti rytais, kada visa diena dar prieš akis ir kalorijas spėsite sudeginti. Jei ryte sunku prabusti ir nejaučiate apetito, išgerkite puodelį arbatos su medumi, šviežiai spaustų sulčių ar suvalgykite obuolį. Tokiu būdu smegenims sukursite dirbtinės saulės efektą“, – pasakoja I. Kuodienė.
Kaip atsirinkti maistą?
Organizmo kuras – angliavandeniai. Daržovės ir vaisiai ne tik suteikia energijos ir šilumos, bet ir stiprina imunitetą. Žiemą geriausiai pasirinkimas – daržovių sriubos bei troškiniai. „Pagrindiniuose valgymuose baltymų šaltiniais išlieka kiaušiniai, varškė, mėsa ir žuvis, bet vertėtų nepamiršti ir pupelių, lęšių, avinžirnių, o užkandžiams tinka riešutai bei sėklos. Tokiu būdu optimalus baltymų kiekis padeda atsispirti saldumynų pagundoms. Atsargiai reikėtų elgtis su riebalais. Riebūs patiekalai tinka tik tada, jei ilgą laiką dirbate arba sportuojate šaltyje. Kitu atveju, tokio maisto poreikį galite numalšinti saikingai vartojant šalto spaudimo aliejų, riebią žuvį (lašišą), sūrį. Šiuos produktus rekomenduoju derinti su ankštinėmis ar troškintomis daržovėmis, aštresniais prieskoniais”, – pataria specialistė.
Išsigelbėjimas – konservai
Lietuvos geografinė padėtis ir klimatas lemia tai, kad konservuoti produktai mums yra tikras išsigelbėjimas. Turime puikias konservavimo tradicijas bei įgūdžius. Sezono metu surinktos ir tinkamai užkonservuotos kokybiškos daržovės, vaisiai yra puikus maistinių elementų šaltinis.
„Ypač naudingos yra raugintos daržovės, taip pat labai vertingos ir šaldytos uogos. Virtų su cukrumi uogų ar vaisių džemai, nors praranda dalį naudingų medžiagų, bet vis tiek yra sveikesnė alternatyva, nei saldainiai. Be to, konservuotos, marinuotos daržovės gali būti vertingesnės už ilgą laiką transportuotas ir sandėliuotas importines daržoves. Žinoma, geriausiai, jei turime naminių konservų iš ekologiškai užaugintų daržovių, bet tinkami ir vietinių gamintojų konservai, kuriuose nėra pridėtinių cheminių medžiagų: aromatizatorių, dažiklių ir skonio stipriklių“, – pataria mitybos specialistė Ieva Kuodienė.
