Atrodytų, kad receptų, kaip pradėti sėkmingą karjerą, šiuo metu yra daugiau nei reikia, bet jaunimo nedarbo statistikos ir verslumo rodikliai Lietuvoje rodo, kad jauni žmonės Lietuvoje į verslo kūrimą žvelgia gana pasyviai. Sostinėje vykstančiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume buvo užduotas klausimas: kur yra sėkmingos karjeros startas?
„Strategic Staffing Solutions International“ vadovas Lietuvoje Andrius Francas savo pranešime apie sėkmingos karjeros akcentus sakė: „Karjera prasideda nuo smėlio dėžės, kai renkamės tam tikrus vaidmenis, patirtį renkamės dar iki to laiko kai ateiname į darbo rinką. Jaunų žmonių, kurie ateina ieškodami darbo, vis klausiu, ką jūs veikėte vasaromis, kokios patirties turite?“
Pašnekovo teigimu, niekas nėra apsaugotas nuo nenumatytų pokyčių versle: „Kas iš jūsų man gali garantuoti, kad nebus antros krizės? Lietuvoje nėra tokia bloga situacija, kaip Ispanijoje. Jauniems žmonėms privalumų suteikia išsilavinimas, bet daug dalykų priklauso nuo to, kokią specialybę turite ir ką veikiate laisvalaikiu“. Pašnekovas juokavo, kad vyrai Lietuvoje nuskriausti, nes moterų nedarbas šalyje mažesnis.“
Pašnekovo teigimu, jauni žmonės turi žinoti, ką rintis: „Čia sėdi garsių kompanijų teisininkai, bet galiu drąsiai pasakyti – Lietuvoje dešimt metų nereikės teisininkų. Dešimčiai metų galime uždaryti visus teisės fakultetus. Jauni žmonės su puikiais balais stoja į teisę, bet gal kitoje srityje jie pasiektų daugiau?“– kalbėjo A. Francas.
Pašnekovas kalbėjo ir apie tai, kad reikia panaikinti vadybos studijas bakalauro studijų pakopoje ir leisti studijuoti tik tiems žmonėms, kurie planuoja imtis savo verslo. Kita akcentuota problema ta, kad žvelgiant į tolesnes Lietuvos ambicijas ir bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, akivaizdu, kad šalies aukštosios mokyklos per mažai paruošia skandinavų kalbų specialistų, o kalbos mokėjimas yra būtinas verslo sėkmei ir bendradarbiavimui.
„Vienos užsienio kalbos nebeužtenka. Būtinos pažangios technologijos. Reikia, kad jauni žmonės žinotų, kur eiti toliau. Juk Lietuvos teisininkas negali dirbti teisininku Švedijoje ir Vokietijoje, nes Europos Sąjungos teisė skiriasi nuo lietuviškos“, – sakė A. Francas.
„Pats blogiausias dalykas, kai studentai renkasi studijas pagal egzaminų rezultatus ir vis nugali socialiniai mokslai. Lietuvoje karjerą galima padaryti greičiau nei kitose šalyse, nes Lietuva maža šalis, maža rinka. Svarbu suprasti, kad nebūtinai darbas turi būti pagal specialybę, žmogus turi surasti, kaip pritaikyti savo žinias“, – kalbėjo pranešėjas.
A. Franco teigimu, jauni žmonės turi patys belstis į verslininkų duris, ieškoti praktikos galimybių: „Darbdaviai nori gauti dešimt viename. Nedaug jaunimo sutinka dirbti pradžioje be užmokesčio. Esame jauna šalis, jauni vadovai, bet darbo kultūra mūsų šalyje kartais yra tas faktorius, kuris stabdo procesą“.
A. Frankas akcentavo, kad labai trūksta lankstumo darbo teisės aktuose ir būtina sudaryti kompanijoms kuo palankesnes sąlygas dirbti ir gerinti darbo aplinką darbuotojams.
„Niekas neseka, kur nueina absolventai. Didžiojoje Britanijoje stebima aukštųjų mokyklų absolventų karjeros pokyčiai, jų darbo užmokestis ir pagal tai vertinama studijų kokybė, o Lietuvoje dažnai universitetai reitinguojami pagal kitus kriterijus. Aukštosios mokyklos nesikreipia į verslą, o jei kreipiasi, tai tik tada, kai ko nors reikia.“
