Aukštos ar specifinės kvalifikacijos darbuotojų nerandantys darbdaviai vis dažniau jų ieško ne Lietuvoje, o kitose ne Europos Sąjungos šalyse — Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Darbuotojų trūkumas stabdo Lietuvos įmonių plėtrą ir paslaugų eksporto augimą, todėl atsigaunant ekonomikai atsivežamų darbuotojų paklausa tik augs, skaičiuoja tiesioginės darbuotojų paieškos specialistai.
Lietuvos darbo birža, suteikianti leidimus Lietuvoje dirbti užsieniečiams, per praėjusius metus tokių leidimų išdavė beveik dvigubai daugiau nei prieš metus — 2010 m. į Lietuvą dirbti ir gyventi atvyko 1808 darbuotojai, o praėjusiais metais jau buvo suteikti 3327 leidimai. Per pirmąjį šių metų pusmetį leidimų skaičius dar labiau išaugo — leista atvykti 2302 darbuotojams iš trečiųjų šalių.
„Įmonės plečiasi ir auga, laimi vis didesnius ar specifinius užsakymus, todėl joms reikia patyrusių, dažnai siauros kvalifikacijos specialistų. Ir jos negali darbuotojų užsiauginti, suteikti jiems laiko mokytis — specialistai reikalingi čia ir dabar, kurie iškart galėtų užtikrinti kokybišką užsakymo įvykdymą“, — sako Laura Duksaitė—Iškauskienė, vienos didžiausių Lietuvoje tiesioginės darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Įdarbintų dešimtadaliu daugiau
Patyrusių aukštos ar specifinės kvalifikacijos specialistų Lietuvoje dažniausiai pristinga informacinių technologijų ir gamybinės pramonės įmonėms. Informacinių technologijų bendrovėms trūksta įvairiausių programuotojų, programinės įrangos vystytojų, taip pat didelės apimties projektus galinčių valdyti ir tokios patirties turinčių projektų vadovų. Pramonės įmonėms reikia laivų statytojų, aukštos kvalifikacijos suvirintojų.
„Lietuvos įmonės yra konkurencingos tarptautinėje rinkoje, todėl paprastai darbuotojų trūksta eksporto projektams ir paslaugoms, ne namų rinkai — atvykstančių darbuotojų sukuriamos paslaugos teikiamos ir parduodamos užsakovams iš užsienio. Tačiau ir Lietuvos ekonomikai tai yra naudinga — mokesčiai ir eksporto pajamos lieka čia“, — pastebi L. Duksaitė—Iškauskienė.
Įdarbinimo specialistų skaičiavimais, Lietuvos informacinių technologijų įmonės galėtų įdarbinti apie 10 proc. daugiau darbuotojų, jei rastų reikiamos kvalifikacijos specialistų. Atitinkamai sparčiau vyktų įmonių plėtra, būtų sukuriama bei parduodama daugiau paslaugų, augtų paslaugų eksportas. Tai didintų įmonių apyvartą, būtų mokama daugiau socialinio draudimo ir kitų mokesčių, skatinamas vidaus vartojimas.
Drąsesnės — užsienio įmonės
„Ne visos įmonės dar svarsto galimybę paieškoti reikiamo specialisto svetur, jei ieškomos kvalifikacijos darbuotoją sunkiai sekasi rasti Lietuvoje. Įmonės neturi tokios praktikos ir patirties“, — sako L. Duksaitė—Iškauskienė, daugelį metų dirbanti tiesioginės darbuotojų paieškos srityje Lietuvoje ir užsienyje.
Dažniausiai personalo vadovai mano, kad atsivežti reikalingą darbuotoją yra ilgas ir sudėtingas procesas. Kai kurios įmonės naują darbuotoją savo komandoje norėtų matyti labai greitai — maždaug per mėnesį, tačiau praktiškai norint pasikviesti specialistą iš ne Europos Sąjungos šalies kandidatų paieškai, atrankai ir dokumentų sutvarkymui prireikia apie pusmečio.
Todėl darbuotojus iš trečiųjų šalių į Lietuvą dažniau ryžtasi atsivežti užsienio kapitalo bendrovės, lietuviškos įmonės tokią galimybę svarsto rečiau. Pasak L. Duksaitės—Iškauskienės, tokia tendencija susijusi su personalo bei aukščiausio lygio vadovų turima patirtimi bei su įmonės veiklos planavimo klausimais — lietuviškos bendrovės dažnai yra veržlesnės, lankstesnės ir dažnai negali tiek laukti.
Važiuoja noriai
„Vis tik į savo komandą pasikvietusios dirbti užsienio specialistą įmonės absoliučia dauguma atvejų džiaugiasi — dar nesu mačiusi nė vieno dėl tokio sprendimo nusivylusio personalo vadovo“, — sako tiesioginės darbuotojų paieškos specialistė.
Didelę ir kitokią nei dauguma darbuotojų patirtį turintis naujasis kolega įmonei suteikia platesnį akiratį, naują priėjimo kampą. Išskirtinis darbuotojas dažnai tampa visos įmonės konkurenciniu pranašumu. Aukšta kvalifikacija ir didelė patirtis net gali padėti kilstelti bendrą įmonės darbo kokybės lygį.
Kai rinkoje trūksta siauros kvalifikacijos specialistų, įmonės dėl jų pradeda konkuruoti — kuri trokštamam darbuotojui pasiūlys didesnę algą ar įdomesnių projektų. Tai iškreipia padėtį darbo rinkoje, nes kitos analogiškos srities ir panašios kvalifikacijos darbuotojų darbo sąlygos ir užmokestis skiriasi.
Aukštos ar specifinės kvalifikacijos darbuotojai Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos šalyse Lietuvos įmonėms surandami tiesioginės atrankos būdu — per rekomendacijas, vieša atranka tokiais atvejais nėra skelbiama. Atrenkamų darbuotojų prašomas darbo užmokestis dažniausiai būna panašus kaip ir vietos specialistų.
Paprastai kviečiami kandidatai noriai sutinka atvykti dirbti į Lietuvą — juos vilioja galimybė gauti ilgalaikę vizą ir netrukdomai pakeliauti po Europą. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau leidimą galima pratęsti, jei tokios pačios kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje vis dar trūksta.
„Patyrusio ir kvalifikuoto programuotojo per pusmetį ar metus neparengsi — tai ilgas procesas. Vis dėlto dar ir dar kartą raginu studijas besirenkantį jaunimą pirmiausia galvoti būtent apie tiksliųjų ir inžinerinių mokslų specialybes, nes tokių darbuotojų labiausiai trūksta šiuo metu ir reiks ateityje“, — sako L. Duksaitė—Iškauskienė.
