Praėjusios savaitės pabaigoje patvirtinusi taisykles dėl pirmumo teisės pirkti parduodamą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą Vyriausybė žemės pardavimą apraizgė įvairiais draudimais ir įpareigojimais, stabdančiais žemės rinką ir ateityje sukelsiančiais prieštaravimą Europos teisei, pripažįsta pareigūnai.
Naujoji tvarka galios ir parduodant sklypus sodininkų bendrijose.
"Dirbamos žemės įsigijimo apribojimai buvo rengiami dar tuomet, kai žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nebuvo nustatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Dabar išeina taip, kad įvedame apribojimus ir Lietuvos piliečiams", - Eltai sakė Europos teisės departamento vadovas Vilenas Vadapalas.
Anot jo, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare šie apribojimai susikirs su Europos teisės nuostatomis dėl laisvo kapitalo judėjimo.
"Šita tvarka įgyvendina Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, kurio atitikimas Europos Sąjungos teisei yra nagrinėjamas Konstituciniame Teisme. Todėl patvirtindama tvarką, Vyriausybė tuo pačiu pasisakė, kad reikėtų peržiūrėti įstatymą - ji koreguojant ar iš viso atsisakant. Tačiau tai politikų rankose", - tikina Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys Maksvytis.
Tai, jog pagal įstatymą priimtas Vyriausybės nutarimas suvaržo piliečio valią ir riboja žemės rinką, teigia ir verslininkų organizacijų atstovai.
"Toks sprendimas pažeidžia piliečio valią, neleisdamas jam laisvai nuspręsti, kam parduoti žemę. Jis pareikalaus papildomų lėšų skelbimams laikraštyje, kadangi kiekvieną kartą sumažinant sklypo kainą žmogus bus priverstas iš naujo apie tai skelbti rajoninėje spaudoje. Visos tos nuostatos, be abejonės, stabdys žemės rinką ir užtęs patį žemės pardavimo procesą", - teigia Verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vyriausybėje ir Seime Šarūnas Birutis.
Nutarimas numato, kad pardavėjas, pageidaudamas parduoti žemės sklypą, vietiniame laikraštyje privalo paskelbti informaciją apie parduodamą žemės sklypą bei jo kainą ir tuo pačiu metu kreiptis į notarą, prašydamas pranešti šią informaciją žemės bendraturčiams, jei norima parduoti bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis.
Tik tuomet, jei per mėnesį nė vienas asmuo, turintis teisę pirkti žemės sklypą, nepareikš pageidavimo, pardavėjas žemę galės tomis pačiomis sąlygomis parduoti bet kuriam pirkėjui. Jei pirkėjų bus keletas - sklypas turės būti parduotas tam, kuris pirmesnis pateikė pageidavimą ir atitinkamus dokumentus.
Tiesa, kaip bus fiksuojamas pirmumas - Vyriausybė nenumatė. Už pageidavimų ir pirmumo teisę patvirtinančių dokumentų pateikimą notarui, kaip sakoma nutarime, atsako pardavėjas.
Bet kuriuo atveju įsigyti dirbamos žemės sklypą galės tik fizinis asmuo, įregistravęs ūkininko ūkį arba turintis kvalifikacinį pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą, bei juridinis asmuo, kuris per pastaruosius porą metų paeiliui ne mažiau kaip pusę pajamų yra gavęs iš žemės ūkio veiklos.
Reikalavimas, kad asmuo turėtų ūkininko ūkį arba kvalifikacinį pažymėjimą, netaikomas tik sodininkų bendrijų sklypų pirkėjams.
Sumažinus žemės kainą ar pakeitus jos pardavimo sąlygas, procedūras vėl reikės kartoti iš naujo.
ELTA
