Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos (SMLPC) duomenimis, rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje trumpalaikė tarša buvo užfiksuota keliose maudyklose.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
Vandens telkiniai, kuriuose rugpjūtį buvo aptikta trumpalaikės taršos atvejų
Rugpjūčio 18 d. SMLPC paskelbto pranešimo žiniasklaidai duomenimis, rugpjūčio 3 d. Paežerių ežero paplūdimio (Vilkaviškio r.) maudykloje nustatytas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Dar kartą atlikus tyrimus rugpjūčio 8 d., aptikta 1,8 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Rugpjūčio 8 d. Šventosios upės ties Dainuvos nuotykių slėniu (Anykščių r.) maudykloje rasta 1,3 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.
Rugpjūčio 14 d. pakartotinai atlikus tyrimus Šventosios upės ties Dainuvos nuotykių slėniu maudykloje, vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus. Rugpjūčio 7 d., ištyrus 96 rekreacinių zonų vandens kokybę, rastas didesnis, nei leidžia higienos norma, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius Babruko ežero (Trakų r.) vandenyje. Rugpjūčio 10 d. pakartotinai atlikus tyrimus, vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus. Kitų maudyklų vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus.
Daugelyje maudyklų maudytis saugu, tačiau iki gerų rodiklių – toli
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro aplinkos sveikatinimo skyriaus vadovės Gražvydė Norkienės, maudyklos pagal vandens kokybę gali būti skirstomos į kelias skirtingas kategorijas. Ekspertės teigimu, dažniausiai nustatoma – patenkinama vandens kokybė.
„Maudyklų vanduo yra vertinamas pastoviai. Vertinimas yra atliekamas iš einamojo sezono ir prieš tai buvusių trijų sezonų, taigi tyrimų rezultatus sudaro duomenų rinkinys. Maudyklų vanduo gali būti klasifikuojamas į puikios, geros, patenkinamos arba prastos. Jeigu kokybė yra vertinama kaip prasta, tada sezono metu nors ir gali nebūti nustatyta trumpalaikės taršos, bet tai reiškia, jog per ketverių metų laikotarpį buvo trumpalaikės taršos ir ne kartą. Prastos kokybės vandens maudyklų Lietuvoje nėra, tačiau patenkinama kokybė nustatoma gana dažnai. Pavyzdžiui, šiai kategorijai priskiriamas Nemuno Panemunės tvenkinys, Eibariškių tvenkinys Radviliškio rajone. Šią vasarą Paežerių ežere jau keturis kartus buvo stebėta trumpalaikė tarša“, – pasakoja ekspertė.
Pasak SMLPC specialistės, gerai vandens kokybei priskiriamos tik 9 maudyklos.
„Tai būtų Ilgio ežeras Druskininkuose, Kauno marių I ir II tvenkiniai, Širvėnos Biržuose ežeras, Panevėžio Ekrano upės tvenkinys, Pakruojo Liemens upė, Šiaulių Rėkyvos ežere, Vilniuje Salotės ežere priskiriamas gerai kokybei. Tai reiškia, jog per sezoną galėjo laikina tarša pasitaikyti tik vieną ar du kartus“, – teigė ekspertė.
Galimas pavojus sveikatai, maudantis esant trumpalaikei taršai
Yra gerai žinoma, jog mikrobiologinė tarša gali sukelti infekcinius susirgimus. SMLPC ekspertės teigimu, ypač atsargūs turėtų būti rizikos kategorijoms priskiriami žmonės.
„Tai pirmiausia vaikai, bet taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis. Kitas faktorius – vasaros metu būna paviršinių vandenų, kuriuose prasideda vadinamieji žydėjimai. Žydėjimai atsiranda dėl fosforo azoto perteklinių kiekių, jie skatina dumblių susidarymą, mažiau yra deguonies, išveši žolynai. Higienos normose yra nurodytas reikalavimas, kad visuomet reikia stebėti vandens skaidrumą. Jeigu vandens skaidrumas yra mažiau negu metras, yra tiriamas chlorofilas A, pagal chlorofilo A kiekį yra rekomenduojama tirti melsvabakterių kiekį.
Melsvabakterės yra pavojingos sveikatai, nes žydėdamas vanduo sudaro toksinius junginius. Daugiau nei 60 proc. tų toksinų yra toksiški ir veikia labai skirtingai, vieni gali sujautrinti odą, kiti gali būti neurotoksiniai ir paveikti nervų sistemą, virškinimą. Taip pat gali būti hemotoksiniai, veikiantys kepenis ir virškinimą“, – sakė ekspertė.
Pirmaisiais liepos mėnesiais didelis žydėjimas buvo fiksuojamas Kauno mariose. Pasak G. Norkienės, rugpjūčio duomenimis, žydėjimas Kauno mariose pasibaigė.
„Vienu metu Kauno marių I paplūdimyje buvo rekomenduojama nesimaudyti, o antrame uždrausta. Bet dabar gavę rugpjūčio mėn. I savaitės duomenis matome, jog skaidrumas ten yra virš metro, tai reiktų daryti išvadą, kad žydėjimas kaip ir pasibaigęs yra“, – papildo ekspertė.
Vandens ekologinė būklė – stabiliai blogėja
Jei Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos yra atsakingas už informacijos apie maudyklų vandens kokybę surinkimą ir viešinimą, tai Aplinkos apsaugos agentūros tikslas – įvertinti vandens telkinių ekologinę būklę. Šis vertinimas yra itin svarbus, siekiant išsaugoti bioįvairovę telkiniuose.
Praėjusią savaitę paskelbtais Aplinkos ministerijos duomenimis, iš 1 193 įvertintų vandens telkinių, 64 proc. vandens telkinių yra priskirti rizikos grupei ir neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Šių kriterijų neatitinka 63 proc. upių, 64 proc. ežerų, kriterijų neatitinka ir jūrų priekrantės.
Surinkus ilgalaikius duomenis, vandens telkinių būklė yra vertinama kas šešis metus. Lyginant prieš tai buvusį šešerių metų laikotarpį ir paskutinį šešerių metų laikotarpį, vandens telkinių būklė yra ženkliai pablogėjusi. 33 proc. visų telkinių pablogėjo, o ežerų pablogėjo net 39 proc.
Žemės ūkio ir nuotekų tarša verčia ežerus pelkėmis
Aplinkos apsaugos agentūros hidrografinio tinklo skyriaus eksperto Martyno Pankausko teigimu, Lietuvos vandens telkinių užterštumas neatitinka europinių kriterijų. Pasak jo, fizikocheminė tarša – dideli kiekiai nitratų, azoto, fosforo, amonio, deguonies, daro telkinius negyvenamais.
„Jeigu bioįvairovė vandens telkinyje nefunkcionuoja, ežero atveju jis pradės žydėti, kažkuriuo momentu pavirs į pelkę. Tai nėra blogai, tai yra natūrali telkinio evoliucija. Tačiau evoliucija šiuo metu dėl intensyvios apkrovos vyksta daug kartų greičiau. Ežerai egzistuoja tūkstančius ir milijonus metų, bet mes galime ežerą pelke paversti per 100 metų“, – sakė ekspertas.
Pasak aplinkos apsaugos agentūros eksperto, didelę žalą vandens kokybei daro pasklaidoji tarša, susijusi su žemės ūkiu ir nuotekomis.
„Patenka gerokai didesnis kiekis kenksmingų medžiagų, nei pati ekosistema sugeba neutralizuoti. Dalį medžiagų ekosistema gali pati absorbuoti, bet jeigu dėl intensyvios ūkio veiklos yra perteklinis patekimas, dalis tų medžiagų yra kenksmingos telkiniui“, – komentuoja ekspertas.
Didelę žalą daro ir hidromorfologiniai poveikiai – hidroelektrinės, melioruotos upės. Itin daug žuvų miršta šalia didelių miestų esančiuose telkiniuose, mat ten jos negali tinkamai migruoti.
„Melioruotos upės duoda tokį poveikį – jeigu migracijos kliūtys yra didelės, žuvys negali migruoti, negali persikelti per užtvankas. Tokiu atveju žuvų telkinyje rasti nebeįmanoma – dalis biologinės įvairovės miršta. Melioracija, kaip ūkininkavimo dalis yra naudinga, bet dalis tų sumelioruotų upių yra taip pakeistos, kad netaikant aplinkosauginių priemonių, tose upėse negali egzistuoti gyvybė. Nustatyta 300 žuvų migracijos kliūčių. Iš tų 300 atvejų, 86 proc. atvejų nėra įrengtos žuvų pralaidos. Tai yra problema, nes tuose telkiniuose žuvys gyventi negali, joms būtina migruoti “, – teigė ekspertas.
