Kiekvienas žmogus pirmiausia gauna gimimo liudijimą, o vėliau gyvenime įvairių dokumentų tik daugėja. Gimimo liudijimą papildo pasas, vėliau – mokyklos baigimo atestatas, kolegijos ar universiteto diplomai, o pilnametystės sulaukę gyventojai tampa atsakingi ne tik už savo profesinę karjerą, bet ir už priimamus finansinius sprendimus, kuriuos atspindi kredito istorija.
Be kredito istorijos – nepasiskolinsi
Įvairūs tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų aktyviai naudojasi paskolomis – perka nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, buitinę techniką, baldus, kompiuterius, telefonus ir t.t.
„Norėdami pasiskolinti, kreipiamės į bankus ar lizingo bendroves. Jos, savo ruožtu, pirmiausia patikrina mūsų kredito istoriją, kuri atspindi, kaip savo finansinius įsipareigojimus vykdėme anksčiau – ar laiku mokėjome už elektrą, telekomunikacijų paslaugas, šiukšlių išvežimą, ar punktualiai grąžinome ankstesnius kreditus, ar neturėjome pradelstų skolų“, – sako įmonės generalinis direktorius Aurimas Kačinskas.
Nuo to, gerą ar blogą kredito istoriją turime, priklausys, ar prireikus galėsime išsimokėtinai įsigyti naują šaldytuvą vietoje netikėtai sugedusio, ar pardavėjai sutiks mums parduoti naują telefoną tik pasirašius sutartį ir įmokas išdėstę per ateinančius dvejus metus.
Jei kredito istorija gera, galime tikėtis palankiausių sąlygų ir pardavėjų pasitikėjimo. Jei bloga – gali tekti už visus pirkinius kloti visą sumą iš karto.
Atspindi įsipareigojimų vykdymą
Kredito istorija atspindi dvejopą informaciją. Pirmoji dalis – tai finansiniai įsipareigojimai, įvairūs kreditai bankuose, vartojimo paskolos kredito įmonėse ir tarpusavio skolinimo platformose, lizingai ir kt. Ši informacija skolintojui padeda įvertinti kliento biudžeto pakankamumą, t. y., koks procentas pajamų skiriamas esamų kreditų įmokoms.
Antroji kredito istorijos dalis – tai mokėjimų istorija. Ji skolintojui parodo, ar tvarkingai mokamos įmokos už kreditus bei sąskaitos už kitas paslaugas (pvz., mobilųjį ryšį, internetą, kabelinę TV ir kt.).
Palankiau vertinama teigiama, o ne tuščia kredito istorija
Kredito biuro darbuotojų dažnai klausia, kaip užtikrinti, kad kredito istorija būtų laikoma gera. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jei niekada neturėjote kredito, lizingo ar kredito kortelės, niekada nevėlavote atsiskaityti su paslaugų teikėjais, tai ir kredito istorija yra tuščia. Tačiau kitaip kredito istorijos nebuvimą gali vertinti skolintojai.
Viena vertus, finansų įstaigai tai gali būti požymis, kad anksčiau neturėjote poreikio skolintis ar pirkti išsimokėtinai. Kita vertus, kuo labiau pasitikėti: patikrintu klientu, turėjusiu automobilio lizingą ar paskolą būsto renovacijai ir laiku sumokėjusiu visas įmokas, ar naujoku, kuris nė karto nėra turėjęs finansinių įsipareigojimų?
„Mano Creditinfo“ atlikta bankų apklausa parodė, kad bankai labiau prognozuojamais laiko finansinių įsipareigojimų kada nors turėjusius klientus.
„Klientais, turinčiais gerą kredito istoriją, finansų įstaigos linkusios labiau pasitikėti, todėl paprastai siūlo palankesnes finansavimo sąlygas – mažesnę pirminę įmoką, mažesnes palūkanas, lankstesnes paskolos grąžinimo sąlygas.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ Finansų institutas anksčiau skelbė, kad skolinantis būstui gera kredito istorija gali sutaupyti keliolika tūkstančių eurų palūkanų. Skolinantis automobiliui, kurio vertė 5 tūkst. eurų, galima sutaupyti iki 500 eurų, o lizingu perkant automobilį, kurio vertė 10 tūkst. eurų, galima sutaupyti iki 1,7 tūkst. eurų“, – sako A. Kačinskas.
Kaip pataisyti blogą kredito istoriją?
A. Kačinskas patikina, kad tai padaryti – įmanoma, tačiau tai užtruks ir teks paplušėti.
„Blogą kredito istoriją gali lemti įvairios priežastys: pvz., pernelyg aukštas finansinių įsipareigojimų lygis, nesaikingas ir nepamatuotas skolinimasis, skolinimasis ankstesnių kreditų įmokoms dengti, taip pat pradelsti mokėjimai. Jei savo finansinėje istorijoje turėjote tokių įvykių, nusiteikite – „kosmetiškai“ jos pataisyti ar ištrinti nepavyks.
Jei turėjote per daug finansinių įsipareigojimų, teks jų sumažinti ir apriboti savo kredito apetitą kurį laiką nesiskolinant. Jei buvo pradelstų mokėjimų, rekomenduojame greičiau juos apmokėti ir daugiau nevėluoti“, – sako įmonės vadovas.
Finansų įstaigos paprastai vertina pastarųjų 2–3 metų kliento kredito istoriją, todėl praeities „dėmelių“ įtaka po truputį mažėja. Todėl, jei turite prastą kredito istoriją ir nusprendžiate nuo šiandien į įsipareigojimus žiūrėti kitaip, finansų įstaigose ateinančius porą metų dar galite sulaukti klausimų apie savo finansinę elgseną praeityje.
Kokių klaidų nedaryti?
A. Kačinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad finansiniai santykiai ir įsipareigojimai – tai visą gyvenimą lydėsianti informacija, kuri atspindi arba aukštą finansinę discipliną, arba jos trūkumą.
„Skolindamiesi turime gerai paskaičiuoti, kaip grąžinsime įmokas ir kaip apsidrausime, jei netektume pajamų. Neigiamai informacijai atsirasti kredito istorijoje pakanka 30 dienų, per kurias neapmokėjote skolos. O ištrinti šią informaciją iš savo istorijos prireiks ilgų metų“, – sako A. Kačinskas.
