Į specialų fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos probleminiams bankams pertvarkyti, įnešta pirmoji 10,1 mln. eurų komercinių bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos įmoka, pranešė Lietuvos bankas.
„Pertvarkymas privačiomis lėšomis užtikrina, kad su rimtais sunkumais susidūrusių bankų nuostolius pirmiausia padengtų akcininkai ir kreditoriai. Tam bus rengiami pertvarkymo planai, kuriuos iš dalies dar galima vadinti ir bankų ilgaamžiškumo planais. Pertvarkant bankus bus siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiamos šalies finansiniam stabilumui reikšmingos paslaugos, pavyzdžiui, lėšų išmokėjimas ar pervedimai. Kitoms pertvarkymo metu nuo komercinių bankų atskirtoms dalims galės būti taikomos įprastos bankroto procedūros“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė Vaida Česnulevičiūtė BNS sakė, kad bankai kitą įmoką į fondą turės sumokėti iki birželio pabaigos, o iki 2024 metų jų indėlis turės pasiekti apie 32 mln. eurų.
„Bendras pertvarkymo fondas iki 2024 metų turės sudaryti ne mažiau kaip 1 proc. draudžiamųjų bankų sąjungos indėlių. Esant 1 proc. tiksliniam lygiui, Lietuvos komerciniai bankai iki 2024 metų į Bendrą pertvarkymo fondą turės sumokėti apie 32 mln. eurų“, - sakė V.Česnulevičiūtė.
Pirmąją Lietuvos fondo įmoką sudaro SEB, „Swedbank“, DNB, Šiaulių banko, „Citadele“, Medicinos banko ir Lietuvos centrinės kredito unijos įmokos.
Probleminių bankų pertvarkymas bus finansuojamas visų pirma akcininkų ir kreditorių lėšomis, o prireikus ir iš centralizuoto euro zonos Bendro pertvarkymo fondo. Lėšos šiame fonde bus kaupiamos iš komercinių bankų metinių įmokų, kol 2024 metais jo dydis pasieks 55 mlrd. eurų.
Lietuvoje filialus turintys Europos Sąjungos šalių komerciniai bankai įmokas mokės pagal tų šalių reikalavimus.
