Čia, Ukrainos sostinėje Kijeve, nė neįtartum, kad virš šalies pakibusi karo grėsmė. Žmonės ramiai traukia į darbus, ar iš jų, o kavinės pilnos lankytojų. Amerikiečių žvalgyba būtent vasario 16-tąją įvardijo kaip galimą Rusijos invazijos pradžios dieną. Ir nors kol kas Kremlius tvirtina esą atitraukiantis dalį savo kariuomenės nuo pasienio, diplomatai ir kariškiai sako tuo nepasitikintys, džiaugtis dar per anksti.
„Žinant rusų manipuliacijas, ir buvusias, tikrai reikėtų į tai žiūrėti labai atsargiai“, – sakė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Serapinas.
„Kaip mes pajuokavom – du tankus uždėjo ant geležinkelio ir išvežė kažkur tai, ir pavadino atsitraukimu. Jokių ženklų nėra, kas tai patvirtintų, kad yra kažkokia reali deeskalacija“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Skambant perspėjimams apie šiandien galinčią prasidėti invaziją, į Kijevą išreikšti solidarumo ir palaikymo atskubėjo ir šeši Seimo nariai bei energetikos ministras Dainius Kreivys. Ukrainos Radoje jie pasitikti plojimais ir padėkos žodžiais už ginkluotę ir kitą paramą.
„Todėl atvykome su visa delegacija ir ką mes radome – iš tikrųjų ukrainiečiai yra ramūs ir pasiruošę, tas nusitekimas yra tikrai stulbinamas“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Šiandien šalies bankus ir valstybinius tinklapius Ukrainoje sudrebino galinga kibernetinė ataka. Sutriko mokėjimo sistemos, neveikė kai kurie bankomatai. Tai daugeliui priminė, kad karas Ukrainoje verda ne tik fronte. Dėl atakos šalies valdžia kaltę verčia Maskvai, tuo tarpu šalies gyventojų tokie įvykiai jau nebestebina.
Kibernetinės atakos, ginklų žvanginimas prie sienų ar politinis spaudimas po aštuonerių metų karo jaudina jau retą ukrainietį. Šiandien čia miesto gatvėse ne panika ar jaudulys, o šalies valdžios paskelbta vienybės diena, kurios proga žmonės pasipuošę išėjo į gatves.
Kalbinti ukrainiečiai sako, kad įtempta situacija tik paskatino žmonių bendrumą. Nors nerimas ir egzistuoja, ir šeimose aptariami galimi atsitraukimo planai, retas, sako tikintis, kad rytų kaimynai išties ryšis juos pulti.
„Nepriklausomai nuo to, kas vyksta Ukrainoje, šiandien matome, kad ukrainiečiai yra vieninga tauta“, – sakė šventės dalyvis Pavlo Horinovas.
„Jaučiu pilietinę pareigą čia būti švenčiant vienybės dieną. Taip noriu išreikšti patriotiškumą“, – kalbėjo šventės dalyvis Bohdan Crornomaz.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus, diplomatinės bendruomenės nuotaikos, ne tokios džiugios. Tiesa, Lietuva nežada sekti amerikiečių, britų ir keleto kitų šalių pavyzdžiu ir galutinai evakuoti savo ambasadas. Lietuva neplanuoja evakuoti ir Ukrainoje dirbančių savo kariškių. Atvirkščiai – jų skaičių didins.
„Priimtas mūsų vadovybės sprendimas didinti karinių instruktorių skaičių 10-čia, dabar turime 35, turėsime apie 45. Specialiųjų operacijų instruktoriais, kurie čia tikrai daro šventą darbą“, – sakė V. Serapinas. Ambasada tiksliai nežino, kiek Lietuvos piliečių po raginimų šalį palikti visgi nusprendė čia likti. Juos ambasadorius ragina išlikti budriems,
„Šiaip Lietuvos piliečiai, kurių Ukrainoje mes turime 2200 maždaug – pusantro tūkstančio nuolat gyvena, 700 laikinai. Tai tikrai suaktyvėjo klausimai ir registravimasis ir domėjimasis ta konsuline pagalba suintensyvėjo“, – sakė V. Serapinas.
Pasak Lietuvos seimo narių ukrainiečių politinis elitas neabejoja, kad pasaulio dėmesį prikauščiusi krizė toli gražu nesibaigė, o tolimesnius Kremliaus veiksmus lems, ar vakarai praris jauką – esą situacija deeskaluojama.
„Čia taktinis veiksmas. Be jokios abejonės jiems labai svarbu, ar bus daromos kažkokios nuolaidos iš Vakarų pusės ar ne“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Ukrainiečiai nerimauja, kad dabartinis Kremliaus ginklų žvanginimas ar kibernetinės atakos tęsis ir toliau. Todėl aukštų energetikos kainų, infliacijos ir Covid pandemojos ir taip kamuojamai šaliai — ilgai išlaikyti vienybę nebus lengva.
