Šalies skilimo galimybė mažesnė nei Oranžinės revoliucijos metu 2004 metais, – portalui balsas.lt teigiė teletransliacijų kompanijos „English Club TV“, kurios pagrindinis biuras yra Dnepropetrovske (rytų Ukraina), vadovas Andrejus Semčenka.
„Sprendžiant iš visko, kažkas viską kontroliuoja, tačiau minia jau tampa nebekontroliuojama apskritai. Opozicija minios išsižadėjo, pareiškė, kad jos nebekontroliuoja, tad ji dabar tarsi jau niekieno. <...> Galiu iš savo pusės pasakyti, kad šalies įvaizdžiui ir ekonomikai tai kenkia, pakilo JAV dolerio kursas pas mus. Tačiau nieko kritiško ir dramatiško čia niekas nelaukia – padėtis nėra tokia įtempta. Žmonės stebi įvykius iš šalies, ir tiek“, – tikino Rytų Ukrainoje dabar esantis verslininkas.
Pasak A. Semčenkos, žmonių vertinimai ir emocijų lygis visoje šalyje visai kitoks nei ankstesnės revoliucijos metu. „Šalyje tokių nuotaikų nėra ir, skirtingai nuo situacijos 2004 metais, kuomet vyko oranžinė revoliucija, žmonės nesidalija nuojautomis, kad šalis tuoj tuoj subyrės į dvi dalis. (Rytai, t. t. Dnepropetrovskas – tradiciškai labiau prorurisiški, – balsas.lt) Į Kijevą žmonės netgi laisvai atvažiuoja ir išvažiuoja, pasižiūrėję. Šalis gyvena savo ritmu, ir visi protestai yra gana lokalūs“, – tvirtina jis.
Paklaustas, ar tiki pranašystėmis apie pilietinį karą, A. Semčenka tikino netikintis. „Matote, susidaro įspūdis, kad su protestuotojų minia yra net savotiškai žaidžiama. Esant dideliam norui, ją seniai būtų išvaikę, tačiau gal dėl to, kad artėja rinkimai (2015 metais prezidento rinkimai – balsas.lt), o gal dėl kitų priežasčių, stengiamasi elgtis tvarkingiau ir delikačiau. <...> Jokių sustiprintų saugumo priemonių už Kijevo ribų, taip pat Dnepropetrovske jis tikino nepastebėjęs, o šalies žiniasklaida, jo nuomone, yra neutrali, tiesiog rodo tai, kas vyksta – ar degtų „Berkut“ spec. padalinio pareigūnas, ar demonstrantas. Visa tai yra parodoma“, – nurodė jis.
Lapkričio pabaigoje Ukrainos vyriausybė pranešė stabdanti derybas su ES dėl asociacijos sutarties. Vilniuje viešėjęs šios šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti parengtą sutartį. Dėl to Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose prasidėjo protesto mitingai, peraugę į smurtinius susirėmimus su valdžios siunčiamomis specialiosiomis pajėgomis. Padėtį paaštrino prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus administracijos sprendimas apribpoti susirinkimų ir protestų laisvę šalyje.
Balsas.lt primena, kad įvykiai Ukrainos sostinės Maidano aikštėje yra 2004 metais vykusios Oranžinės revoliucijos tęsinys. Tuomet provakarietiško kandidato į prezidentus Viktoro Juščenkos šalininkai protestavo prieš rinkimų rezultatų klastojimą ir laimėjo pergalę. Vėliau demokratinė koalicija subyrėjo, prorusiškos jėgos atsirevanšavo ir ėmė stabdyti šalies suartėjimą su NATO, o vėliau ir Europos Sąjunga.