Kad galėtų pretenduoti į Alytaus mero postą, Č. Daugėla 2007 metų pavasarį tik prieš pirmąjį naujos miesto tarybos posėdį tapo Socialdemokratų partijos nariu. Tačiau po dvejų metų jis buvo pašalintas iš partijos už jos kompromitavimą. Partijos kolegų pyktį meras užsitraukė, kai paaiškėjo, kad yra įtariamas slėpęs pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, kai vadovavo „Korto“ bendrovei. Dėl to valstybė neteko 45 tūkst. litų. Generalinė prokuratūra politikui buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Prisipažinęs kaltu ir sumokėjęs baudą, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pašalintas iš Socialdemokratų partijos Č. Daugėla liko nepartiniu meru ir prisišliejo prie valdančiųjų konservatorių. Kandidatuodamas į merus žinomas verslininkas Č. Daugėla žadėjo prikelti Alytų, vadovauti skaidriai, todėl iš karto įgijo tarybos narių pasitikėjimą. Tačiau ne tik socialdemokratai, bet ir kitų partijų atstovai vis įžvelgdavo galimą mero viešųjų ir privačių interesų konfliktą. LIETUVOS RYTAS
Ant apkaltos slenksčio atsidūrę Krikščionių partijos frakcijos atstovai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius trečiadienį Konstituciniame Teisme bandė atgailauti dėl ankstesnių savo poelgių, tačiau jie nemano, kad dėl padarytų Konstitucijos pažeidimų jiems verta atimti mandatus. L. Karalius, be kita ko, kaltinamas pažeidęs Konstituciją, nes be pateisinamos priežasties praleido ne vieną Seimo plenarinį ir komiteto posėdį, o A. Sacharukas, ne kartą Seime balsuodamas L. Karaliaus parlamento kortele, „piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo savo įgaliojimus, klastojo dokumentus ir neteisėtai pasinaudojo svetimu dokumentu“. L. Karaliaus advokatas Saulius Žentelis pasiūlė KT išteisinti Seimo narį arba išvis nutraukti bylos nagrinėjimą. A. Sacharukas pripažino padaręs nusižengimą, tačiau, pasak jo, „kai kasdien matai balsavimo vienasmeniškumo pažeidimus, kai netgi Seimo pirmininkė ir premjeras yra balsavę už kitus, nemanai, kad tai yra didelis prasižengimas“. KT posėdyje dar bus apklausti specialiai į šį bylos nagrinėjimą iškviesti ekspertai ir liudininkai, taip pat surengti teisminiai ginčai. Tik tuomet KT teisėjai išeis priimti verdikto dėl apkaltų galimybės dviem Seimo nariams. KAUNO DIENA
Vilniaus rajono gyventojas sumanė įsitikinti, ar tikrai žalsvoji musmirė tokia nuodinga, kaip kalbama. Pasirodo, žmonės kalbėjo tiesą. Virtą musmirę suvalgęs 50 metų vyras šį antradienį mirė. 50–mečio istorija gydytojus pribloškė. Pasak ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytojo toksikologo Roberto Badaro, praėjusiais metais šis vyriškis išvirė ir suvalgė raudonąją musmirę. Tąsyk nieko baisaus neatsitiko, tad jis nutarė, kad visos istorijos apie mirtiną apsinuodijimą laužtos iš piršto, o šiemet nutarė paeksperimentuoti su kur kas nuodingesne žalsvąja musmire. Žalsvąją musmirę suvalgęs vyras pirmąją parą jautėsi gerai ir tuo labai džiaugėsi. Bet jis nežinojo, kad apsinuodijimo šiuo grybu simptomai pirmąją parą neišryškėja. Antrąją dieną vyras pasijuto blogai, prasidėjo kraujavimas, o mirė jis praėjus penkioms paroms po to, kai suvalgė mirtinai nuodingą musmirę. Nuodingiausi Lietuvos grybai yra žalsvosios ir blyškiosios musmirės. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant ar kitaip grybus konservuojant. LIETUVOS RYTAS
Jūratė Samulionytė prieš porą metų į kiną įsiveržė linksmai, šmaikščiai, paskelbdama karą rutinai. Jos fotofilmas „Nerutina“ pelnė „Sidabrinę gervę“ kaip geriausia 2008 metų trumpametražė juosta. Suprantama, kad į Vilniaus dokumentinių filmų festivalio konkursinę programą įtrauktas naujausias jaunos režisierės filmas „Šanxai banzai (Vilniaus Šanchajus)“ buvo laukiamas ypač nekantriai. Ironiškas pasakojimas apie nykstančias Vilniaus Šnipiškes, stiklinių sarkofagų agresyviai gožiamą, stumiamą lauk medinių lūšnelių kaimą Vilniaus centre, apie jo margaplunksnę daugiakalbę bendruomenę temperamentu, nuotaika, šmaikštumu ne vienam primins Emiro Kusturicos čigoniškuosius romansus. Pokalbis su J. Samulionyte – „Realybės šou Vilniaus „Šanchajuje“. RESPUBLIKA
