Vis smarkiau klibant ūkio ministro Dainiaus Kreivio kėdei, politologai prabilo apie tai, kad braška visa Vyriausybė: pasikeitus dar vos keliems susikompromitavusiems ministrams, turės būti renkamas naujas ministrų kabinetas. Tikėtina – jau tuoj po savivaldos rinkimų. Ūkio ministro D. Kreivio pastangos išsaugoti postą bliūkšta – regis, jį palaiko tik Andrius Kubilius. Net Seimo pirmininkė Irena Degutienė prabilo, jog ministras turėtų paisyti prezidentės nuomonės ir atsistatydinti. Kaip trečiadienį Žinių radijui teigė I. Degutienė, „derėtų viską gerai apmąstyti, viską geriausiai įvertinti, bet pirmiausia įvertinti valstybės vadovės poziciją ir valstybės vadovės nuomonę, ir priimti politinį sprendimą“. Politologas Algis Krupavičius primena, jog Konstitucija nurodo pasitikrinti Vyriausybei pasitikėjimą Seime, kai atsistatydina daugiau nei pusė, t. y. bent 8 iš 14 ministrų. Tad atsistatydinus D. Kreiviui, su darbu greitai gali tekti atsisveikinti visiems ministrams ir premjerui. VAKARO ŽINIOS
Kauną trečiadienį sudrebino masinis bandymas nusipirkti kauniečių balsus. Apie 9 val. į Kauno savivaldybės mažąją salę, kur vyksta savivaldybių tarybų rinkimų išankstinis balsavimas, ėmė plūsti rinkėjai, tačiau, pasak Kauno miesto rinkimų komisijos pirmininkės Elenos Skirmantienės, – „išskirtinis kontingentas“ iš nakvynės namų. Įtarimai sustiprėjo, kai susirinkusieji iš užančių ėmė traukti balsavimo biuletenių pavyzdžius, kuriuose tamsesniu šriftu buvo išryškintas Socialdemokratų partijos pavadinimas ir nurodytas 17 kandidato numeris, kuriuo Kauno socialdemokratų kandidatų sąraše įrašytas Romaldas Rabačius. Pasak pirmininkės, dalis atėjusiųjų rengėsi balsuoti pagal nurodymus. Rinkimų apylinkės darbuotojai iškvietė policiją. Į Centro policijos komisariatą buvo atvežti 36 asmenys, kurie buvo apklausti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Įtarimai apklaustiems asmenims trečiadienį nebuvo pareikšti. Neoficialiais duomenimis, vakar buvo numatyta iš Petrašiūnų nakvynės namų atvežti dar daugiau rinkėjų. „10 litų – už socialdemokratą R. Rabačių“. KAUNO DIENA
Socialdemokratų partija, kuriai Kaune buvo mestas šešėlis, neliko skolinga konkurentams Alytuje. Trečiadienį alytiškių kairieji Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė net du skundus. „Miroslavo globos namuose balsavimas vyksta kambariuose. Visi 47 gyventojai staiga susirgo, nevaikšto ir visi pametė arba sudaužė akinius, todėl už juos rinkimų biuletenius pildo slaugės“, – piktinosi Socialdemokratų partijos atstovas Aivaras Vyšniauskas. Į konservatorių valdomo rajono savivaldybę gana gausiai ėję rinkėjai, tarp kurių buvo nemažai netvarkingų, išgėrusių asmenų, kairiesiems taip pat kėlė įtarimų. Politikai tikino pastebėję, kad įtartinai atrodančius rinkėjus kažkas vežė mikroautobusais ir lengvaisiais automobiliais. Tačiau policijai nepavyko nustatyti balsų pirkimo atvejų. Trys skundai dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo per savivaldos rinkimus trečiadienį užregistruoti Vilniaus apskrities policijoje, po vieną – Palangoje ir Pagėgiuose. „Ant prekystalio – varguolių balsai“. LIETUVOS RYTAS
Konstitucinis teismas (KT) tiesiai neatsakė, ar Seimo nariams galima dalyvauti komercinių televizijų rengiamuose šokių ir panašiuose projektuose. Tačiau, pasak Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) vadovo Algimanto Salamakino, iš trečiadienį paskelbto sprendimo galima suprasti, kad parlamentarams nerekomenduojama eiti į tokius projektus. „Ir tikrai uždraudžiama sudaryti bet kokias sutartis dėl dalyvavimo juose“, – sakė A. Salamakinas. Jis paaiškino supratęs KT išvadą taip, kad Seimo nariai negali turėti jokių sutartinių santykių su komercinėmis organizacijomis, įskaitant ir televizijas. Kita vertus, sutartys gali būti sudarytos, ir už atliktą darbą gali būti gautas atlygis, jeigu sukuriamas visiškai naujas produktas, „jeigu atsiranda kūrinys“. Tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo ir tarnybos santykiai. „Seimo nariai nebešoks?“ KAUNO DIENA
Peiliu ginkluoti biržiečiai, įsibrovę į 78 metų senolio namus, reikalavo pinigų. Antradienį du jaunuoliai įsiveržė į vienišo Biržų rajono Vabalninko miestelio gyventojo Marijono R. namus. Atėjūnai, šeimininkui grasindami peiliu, reikalavo atiduoti santaupas. Kadangi pensininkas pinigų namuose neturėjo, nusikaltėliai jį sumušė, nugvelbė 200 litų kainuojantį skaitmeninės antenos blokelį, o išeidami pagaliu užrėmė senolio namų duris. Įkalintą Marijoną R. išlaisvino kaimyniniame kieme malkas kapoję vyrai. Netrukus pareigūnai sučiupo nusikaltėlius ir uždarė į areštinę. Meilūnų kaime gyvenančiam 40 metų G. T. anksčiau jau buvo tekę sėdėti teisiamųjų suole, jo bendras – niekur nedirbantis vabalninkietis 28 metų R. D. pareigūnams taip pat žinomas. Sumuštam pensininkui medikų pagalbos neprireikė. Tačiau senolis neketina atleisti savo skriaudikams ir kreipėsi į teismo medicinos ekspertus patirtų sužalojimų sunkumui nustatyti. „Senuką primušė ir įkalino name“. PANEVĖŽIO RYTAS
Koks siaubas ir gėda užgriuvo garsius, gražius ir įžymius žmones, su populiariuoju M. Gelažniku mirgančius žurnalų puslapiuose! O jei jie fotografavosi pasidabinę ne originaliais garsių prekės ženklų drabužiais, o viso labo tik pigiomis klastotėmis? Tokie įtarimai labai rimti, nors, pasak Vilniaus policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Igorio Polikšos, „yra tikimybė, kad ne visos prekės – klastotės“. Pareigūnas paneigė M. Gelažniko teiginius, kad Lietuvoje nėra ekspertų, kurie gali nustatyti, ar prekės nėra padirbtos. Kiek laiko užtruks iš M. Gelažniko parduotuvės paimtų prekių ekspertizė, I. Polikša pasakyti negalėjo. „Elitui – M. Gelažniko klastotės?“ KAUNO DIENA
Vargu ar yra kita mokykla, išugdžiusi tiek garbių asmenybių, kaip Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija. Jos šaknys siekia 1840 metus. Po keliolikos metų pertvarkyta į gimnaziją, mokykla tapo išskirtinė tuo, kad pirmą kartą Lietuvoje čia leista į programą įtraukti vieną savaitinę lietuvių kalbos pamoką. Tik viena pamoka per savaitę (ir ta pati neprivaloma), o kokia ji buvo lemtinga... Tą pamoką mokęsi mokiniai tapo pagrindine XIX a. antrosios pusės lietuvių tautinio sąjūdžio jėga, jo vedliais ir organizatoriais. Sunku būtų išvardyti visus mokinius, tapusius Lietuvos sąžine ir garbe. Vien ką sako Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos, Vinco Mykolaičio–Putino, Algirdo Juliaus Greimo, Jurgio Matulaičio, Antano Gustaičio pavardės. Už jų – dešimtys kitų. Kuo gyvena Rygiškių Jono gimnazija šiandien? Kaip tęsiamos garbingos seniausios Lietuvoje gimnazijos tradicijos? Apie tai – interviu su Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriumi Vilhelmu Petkevičiumi – „Vienos pamokos didelė istorija“. RESPUBLIKA
