Nepaisydami prezidentės Dalios Grybauskaitės perspėjimų naująjį Ministrų kabinetą formuoti be Darbo partijos, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai vykdo savo užsibrėžtą planą. Ima aiškėti, kad prie jau apsisprendusios naująją Vyriausybę formuoti trijulės – socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo – iš tikro gali prisijungti ir aštuonis naujojo Seimo mandatus iškovojusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Jos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis dar nepatvirtino, ar jo partija prisijungs prie formuojamos parlamentinės daugumos, tačiau demonstravo rimtus ketinimus, nes „pirmasis žingsnis jau padarytas“. „Šiandien susitarėme iš principo dėl programinių nuostatų“, – po susitikimo su socialdemokratų, Darbo partijos bei Tvarkos ir teisingumo lyderiais antradienį kalbėjo V. Tomaševskis. Tiesa, jis nepaskelbė, ar dirbs Seime, ar liks europarlamentaras. Tuo tarpu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas vakare sakė, kad V. Uspaskichas jau žodžiu pranešė atsisakysiąs Europos Parlamento nario mandato.
Antradienį koalicijos lyderiai priėmė šešis programinius LLRA pasiūlymus, kuriuos pažadėjo įtraukti į naujos Vyriausybės programą. V. Tomaševskis pasiūlė šalies šilumos ūkyje pereiti prie biokuro, apie 30 proc. padidinti finansavimą vietinės reikšmės keliams, iki 2013 m. pabaigos padidinti minimalų atlyginimą iki 1 200 litų, įsipareigoti užbaigti žemės ūkio reformą ir visiškai atsiskaityti su buvusiais nacionalizuotos žemės savininkais bei parengti tautinių mažumų įstatymą. LLRA reikalauja, kad koalicijos partneriai įsipareigotų neblokuoti šio įstatymo jo pateikimo stadijoje. „Buvo pristatytos LLRA programinės nuostatos, principinės nuostatos ir dėl jų buvo galima drąsiai teigti, kad yra sutarta. Aišku, paskui dar bus diskutuojama darbo grupėje, kuri rengs Vyriausybės programą, o dėl kitų klausimų derybas tęsime šį trečiadienį“, – pareiškė A. Butkevičius. „Vyriausybės dėlionė iki galo dar nesudėta“.RESPUBLIKA
Seimas atmetė Konstitucinio Teismo (KT) siūlymą koreguoti galutinius rinkimų rezultatus Darbo partijos kandidatų sąraše ir patvirtino, jog Seimo rinkimuose nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Parlamentarams pritrūko balsų priimti nutarimą, kuriame buvo siūloma pripažinti, kad Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė ir Jonas Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Pagal galutinę Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę vietoj šių asmenų buvo siūloma pripažinti išrinktais Seimo nariais Viliją Filipovičienę, Gediminą Jakavonį ir Larisą Dmitrijevą. Už šį nutarimą antradienį balsavo tik 51 Seimo narys, prieš buvo 29, susilaikė 25 parlamentarai. Šį nutarimo projektą Seimas ketino priimti vadovaudamasis Konstitucija, Seimo rinkimų įstatymu bei remdamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada dėl Seimo ir Respublikos prezidentės paklausimų, ar per 2012 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Pasak „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio, priėmus tokį nutarimą, būtų „paleistas džinas iš butelio, kurio niekas negalės sukontroliuoti“. „Neleista liesti Seimo“. VAKARO ŽINIOS
„Tai akivaizdi nepagarba Pagrindiniam šalies įstatymui. Į jį tiesiog nusivalė kojas tie, kurie buria naują valdančiąją daugumą“, – pareiškė Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma. DP ir kitų kol kas opozicinių partijų atstovų teigimu, Seimui priklauso galutinai apsispręsti šiuo klausimu, todėl jis laisvas priimti bet kokį sprendimą ir nėra saistomas KT išvados. Po akibrokštu pasibaigusio balsavimo svarstoma analogišką nutarimą pabandyti pakartotinai teikti šiandien, tikintis, kad jį pavyks priimti.
Buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius kritikavo Seimo sprendimą. „Teismas labai aiškiai pasakė: tie žmonės negali būti laikomi išrinktais. Bet Seimas visiškai nepaisė KT išvados ir pasielgė priešingai. Negalėčiau šio sprendimo laikyti padoriu. Tai gana prasta naujosios daugumos pradžia“, – pastebėjo V. Sinkevičius. Tiesa, tokį Seimo sprendimą dar galima apskųsti tam pačiam KT. Seimas antradienį taip pat svarstė nutarimą dėl parlamento rinkimų rezultatų panaikinimo Biržų–Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Galutinis balsavimas dėl šio nutarimo priėmimo bus surengtas šiandien. „Spjūvis į Konstituciją“. KAUNO DIENA
Kas privertė socialdemokratų vadovą Algirdą Butkevičių ir jo bendražygius, iš pradžių balsavusius prieš Konstitucinio teismo išvadą, vėliau persigalvoti? Gal signalas iš Simono Daukanto aikštės rūmų?.. Vakarop socialdemokratų lyderis A. Butkevičius netikėtai pareiškė, kad jo partija gerbia KT sprendimą – esą balsuojant buvo padaryta klaida, kuri bus ištaisyta trečiadienį. Svarstant KT išvadą dėl per rinkimus padarytų pažeidimų emocijos liejosi per kraštus. Ypač reiškėsi politikai, kuriems rinkėjai nesuteikė galimybės patekti į būsimąjį Seimą. Antai gilindamasis į teismo išvadą dėl Darbo partijos kandidatų eiliškumo „tvarkietis“ Egidijus Klumbys net suabejojo savo sveiku protu.
Politikas garsiai svarstė, kad absurdiška išbraukti J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę ir J. Gaudutienę iš kandidatų sąrašo, kai jų statusas jau pasikeitęs – jie yra išrinkti į Seimą: „Nutarimo projektas turi būti visiškai kitoks. Aš galbūt jau nebeturiu sveiko proto, bet pagal tai, ką jūs darote, aš tikrai turbūt rytoj galėsiu ramia sąžine eiti į beprotnamį“. Vienas Seimo nutarimo projekto rengėjų konservatorius Stasys Šedbaras kolegai atkirto, kad tai – jo apsisprendimo reikalas, ir pridūrė, kad suprasti teismo išvadą sveiko proto daug nereikia. „Ten pasakyta, kad ne tik turi būti anuliuoti reitingo balai, bet ir apskritai paminėti asmenys negali įgyti tautos atstovo mandato. Tokia yra išvada ir mes turime priimti galutinį sprendimą“, – aiškino buvęs Konstitucinio teismo teisėjas. „Seime – proto aptemimas“. LIETUVOS RYTAS
Seimo narių nuomonės skyrėsi ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ateities. Kaip pažeidusios Seimo rinkimų įstatymą, ką konstatavo KT, jos įgaliojimai turėjo būti nutraukti. Tačiau nemažai parlamentarų siūlė neskubėti ir kadrų keitimą palikti naujam Seimui. „Ar manote, kad pakeitus komisijos narius kas nors keisis? Gal jai į rankas reikia duoti rimtesnius įrankius?“ – klausė „darbietis“ Vydas Gedvilas. „Man nepatinka, kad ieškome iešmininko. Keiskime, ką galime pakeisti, ir susitaikykime su tuo, ko šiandien negalime padaryti“, – kalbėjo LSDP seniūnė Irena Šiaulienė. Pasikviesti ir išklausyti VRK narius siūlė konservatorius Saulius Pečeliūnas. Tuo tarpu jo frakcijos kolega K. Masiulis ragino palaikyti VRK išformavimą. Jo nuomone, pokyčius reikia pradėti „nuo galvos“ – ilgamečio komisijos pirmininko Zenono Vaigausko. Už tai, kad VRK įgaliojimai nuo gruodžio 13–osios būtų nutraukti, antradienį balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 28, susilaikė 17 parlamentarų. Šiandien šios kadencijos Seimas rinksis į paskutinį plenarinį posėdį. „Konstitucijos sergėtojams – Seimo akibrokštas“. LIETUVOS ŽINIOS
