"Noriu, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau pykčio, daugiau gerumo, meilės, tolerancijos vienų kitiems. Darykime vieni kitiems gerus darbus, mylėkime vieni kitus, linkėkime tik gero. Reikia džiaugtis draugų, kaimynų pasiekimais, o ne tada, kai jų namai dega. Atsikratykime vieną kartą pavydo, kuris labai kenkia visiems. Man gražu stebėti, kai žmonės gyvena gražiai, ramiai, be pykčio, o to reikėtų palinkėti ir naujajam Seimui", - didžiųjų švenčių proga visiems linkėjo Parlamento vadovas Vydas Gedvilas. Pokalbis su juo - "Parlamento pirmininkas Vydas Gedvilas: "Linkiu draugų, kurie nenusisuks". RESPUBLIKA
"Mums trūksta geros nuotaikos, emocionalaus veržlumo. Ne toks tas gyvenimas blogas ar tragiškas, kaip pastaruoju metu dažnai šnekama. Mus supa tiek gerų žmonių. Kitąmet linkiu juos pastebėti", - sakė klaipėdietis dailininkas Anatolijus Klemencovas. Besibaigiantys 2012-ieji uostamiesčiui atnešė nemažai iššūkių, tačiau ramybę, regis, išlaikyti pavyko. Taip mano žymūs klaipėdiečiai ir linki žmonėms kitąmet į viską žvelgti optimistiškai. "Į Gyvatės metus Klaipėda žengia optimistiškai". VAKARŲ EKSPRESAS
Pasitinkant 2013-uosius neverta liūdėti - ne viskas Lietuvoje kitąmet brangs. Kai kas ir pigs, nors ar žmonėms dėl to gyvenimas taps šviesesnis - nežinia. Vyriausybei nusprendus sumažinti Lietuvos elektrinei nustatytą 2013 m. gamybos kvotą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vakar paskelbė elektros kainą, kuri įsigalios nuo sausio 1 d., - ji bus 50,1 ct/kWh. Šiuo metu elektros kaina yra 46 ct/kWh. Lapkritį VKEKK buvo paskelbusi, kad elektra kainuos 51,9 cento už kilovatvalandę. Palyginti su anksčiau planuota elektros kaina, perskaičiuotoji bus mažesnė 1,81 cento už kilovatvalandę. Vartotojai, norintys metų pradžioje bent šiek tiek sutaupyti ir už šių metų gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją mokėti mažesnę kainą, paskutinę metų dieną turi nepamiršti nurašyti elektros skaitiklių rodmenų. Nuo ateinančių metų vilniečiams, kauniečiams ir klaipėdiečiams mažės šildymo kainos. Nuo sausio pridėtinės vertės mokestis (PVM) keleivių vežimo paslaugoms mažėja nuo 21 iki 9 proc., dėl to kai kurie vežėjai mažina ir tarpmiestinių pervežimų kainas. "Metus pradėsime naujomis kainomis". RESPUBLIKA
Šįmet Lietuvoje nebeliko simbolinių 3 mln. gyventojų - sausio pradžioje šalyje dar gyveno 3,008 mln., o gruodžio pradžioje jų liko 2,98 mln. Tačiau į svečias šalis lietuvių emigruoja mažiau, o grįžtančiųjų - gerokai daugiau nei krizės metais. Sociologus nustebino ir netikėtai ūgtelėjęs lietuvių optimizmas vertinant artimiausių metų perspektyvas. Lietuva neišvengiamai sensta. Per 11 šių metų mėnesių mirė 5,6 tūkst. daugiau žmonių, nei gimė. Tačiau daugiausia jaunų, darbingo amžiaus gyventojų, kaip ir anksčiau, šalis neteko dėl emigracijos. 2012 m. sausio-lapkričio mėn. išvykimą iš Lietuvos deklaravo beveik 40,8 tūkst. gyventojų - perpus mažiau, negu išvyko prieš dvejus metus, o imigravusiųjų į Lietuvą skaičius per 11 mėn. priartėjo prie 20 tūkst. asmenų. Apie 90 proc. iš jų sudarė į gimtinę grįžę Lietuvos piliečiai. Pernai per visus metus reemigravusiųjų buvo apie 14 tūkst.
Sociologo dr. Vlado Gaidžio nuomone, emigracijos tendencijos pamažu keičiasi į gera, nors išvykusiųjų dar gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį. "Dabartiniai mūsų emigrantai išvažiuoja dėl ekonominių sunkumų, nedarbo tik laikinai arba manydami, kad emigruoja laikinai. Jų ryšys su Lietuva daugeliu atvejų yra labai stiprus ir aš esu tikras, kad jei tik atsirastų galimybė įsitvirtinti čia, dauguma ir sugrįžtų", - sakė P. Gaidys. "Vis daugiau emigravusių lietuvių grįžta namo". RESPUBLIKA
Įtariamąja dėl 11 mėnesių berniuko mirties tapusi Kauno klinikinės ligoninės slaugytoja Valdareza Beleškienė ne tik liko dirbti šioje gydymo įstaigoje, bet dar buvo pamaloninta Kalėdų premija. Tai pribloškė Gastroenterologijos skyriuje užgesusio 11 mėnesių Domo tėvus - Kristiną ir Egidijų Drėzus. Kalėdų proga įstaigos vadovas Gediminas Abeciūnas šio skyriaus 55 metų slaugytojai V. Beleškienei skyrė apie 1,1 tūkst. litų priemoką, nors jai pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl neatsargaus kūdikio gyvybės atėmimo. Medicinos ekspertai patvirtino, kad D. Drėzui šių metų balandžio 6-ąją buvo suleista mirtina kalio injekcija. Adatą mažajam Domui į veną įbedė V. Beleškienė, kuriai gydytoja Jūratė Radvilavičienė buvo liepusi suleisti vaikui gliukozės tirpalo. Berniukas sustingo praėjus keliolikai sekundžių nuo to momento, kai buvo sušvirkšti medikamentai, tačiau V. Beleškienė tvirtina suleidusi jam gliukozės. Pasak ligoninės direktoriaus G. Abeciūno, jis negalėjęs neskirti premijos V. Beleškienei, nes teismas nėra pripažinęs jos kaltės. Iš viso premijoms išleista 2,5 mln. litų. "Sunkių įtarimų prislėgtai slaugytojai - premija". LIETUVOS RYTAS
Šiaulių miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė nuosprendį Radviliškio rajone, Pavartyčių kaime įsikūrusią audinių fermą apšvarinusiems asmenims. Audinių fermai, UAB "Vixena" vadovavęs Robertas Kučinskas kaltu pripažintas dėl sukurstymo ir padėjimo įvykdyti nusikaltimą, jis nuteistas kalėti trejus metus. Marijampoliečiai broliai Romualdas ir Evaldas Raulinaičiai nuteisti po dvejus metus ir du mėnesius nelaisvės, o Mantvydas Bendoraitis, subendrinus bausmes už anksčiau įvykdytus nusikaltimus, kalėjime turės praleisti 5,5 metų. Kaltais pripažintas ketvertas solidariai privalės atlyginti 807 400 litų žalą bankui, už skolas perėmusiam apiplėštos bendrovės turtą. Į Radviliškio rajone, Pavartyčiuose įsikūrusią brangiakailių žvėrelių fermą vagys atsibeldė 2008-ųjų gruodžio 1-ąją, dar neišaušus. Jie surakino sargą ir sunkvežimiu išsigabeno aptiktus žvėrelių kailius. Atliekant įvykdyto nusikaltimo tyrimą paaiškėjo, kad nusikaltimas organizuotas paties įmonės vadovo R. Kučinsko, kuris tam ryžosi norėdamas grąžinti skolą ir galėjo siekti apsaugoti nuo arešto dalį bendrovės turto. "Kailiukų grobikai sulaukė atpildo". ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Rinkimų komisijų pirmininku dirbęs Arturas Vištorskis užsitarnavo socialinį būstą, kurį sugebėjo išnuomoti daugiau kaip dvidešimčiai patiklių vilniečių. Ir iš visų paėmė kone po tūkstantį litų. Siekęs lengvai pralobti A. Vištorskis Naujuosius metus sutiks Vilniaus areštinėje. Kiek žmonių apgavo mėginęs politiku tapti 33 metų A. Vištorskis, policija dar tiria. Į Vilniaus 2-ąjį policijos komisariatą plaukia vilniečių, ketinusių išsinuomoti 1 kambario butą Vaduvos gatvės 19-ajame name, skundai. Iš savivaldybės gavęs socialinį būstą A. Vištorskis per porą metų sugebėjo apgauti daugiau kaip dvi dešimtis vilniečių. Jis aukų ieškojo internete, o kad būtų įtikimiau, sudarydavo nuomos sutartis ir prašydavo sumokėti už kelis mėnesius į priekį. Gavęs pinigus A. Vištorskis pradingdavo. Jo skelbimų internete yra iki šiol. Sukčius skelbiasi, kad nebrangiai išnuomos 1 kambario butą, kuriam reikia kosmetinio remonto. Lietuvos rusų sąjungai priklausęs A. Vištorskis pastaruosius kelerius rinkimus buvo Titnago ir vienos Lazdynų balsavimo apylinkių pirmininkas.
Per pastaruosius dvejus metus savivaldybė iš socialinio būsto iškeldino vos vieną asmenį už tai, kad jis skirtą valdišką butą pernuomojo. Dvi dešimtys vilniečių socialinio būsto neteko už susidariusias skolas. Savivaldybė jau 2010-aisiais skelbė apie planus parduoti dalį valdiškų senų butų prestižiniuose senamiesčio ir Žvėryno rajonuose. Tačiau iki šiol neparduotas nė vienas, nes Vyriausybė tam nesuteikė leidimo. Parduoti senus butus savivaldybė savo iniciatyva gali tik tada, kai jie nudėvėti 75 ir daugiau procentų. "Sukčiaus jaukas - valdiškas butas". LIETUVOS RYTAS
Buvę "Snoro" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - šiuo metu Lietuvos teisėsaugininkų labiausiai trokštami pagauti ir uždaryti asmenys. Oficialus kaltinimas: už "Snoro" turto švaistymą. Tačiau Londone jau 13 mėnesių šios istorijos atomazgos laukiantys V. Antonovas su R. Baranausku tikina, kad būtent dabar Lietuvoje perimtas "Snoro" turtas švaistomas. Pavyzdžiui, paštui "snoriukų" tinklas parduotas tik už 3,1 mln. litų. "Snoro" buhalteriniai dokumentai rodė, kad mažmeninis "snoriukų" tinklas kainavo 50 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šio tinklo likutinė vertė, atskaičius nusidėvėjimą, dabar turėtų būti apie 16 mln. litų plius PVM. Tačiau esu įsitikinęs, kad jo rinkos vertė yra tikrai bent jau dviguba", - sakė R. Baranauskas. Kas organizavo "Snoro" nacionalizavimą? Kas pavogė pusę milijardo litų verto "Snoro" turto Rusijoje? Kokie "Snoro" pinigai Ukrainoje? Kodėl niekas jų neieško? Interviu su V. Antonovu ir R. Baranausku skaitykite "Respublikoje" jau kitais metais. "Kokie aitvarai ištampė "Snoro" turtą?" RESPUBLIKA
