Dabar jau nebėra tos spintos Amalių gyvenvietėje netoli Šiaulių, kur ilgus mėnesius slėpėsi septynerių metų mergaitė Rūta Kron. Bet šią spintą savo knygoje įamžino britas Keithas Morganas. Antrojo pasaulinio karo metais Rūtos Kron tėvai priėmė skausmingą sprendimą atiduoti savo dukterį lietuvių šeimai, kad apsaugotų vaiką nuo koncentracijos stovyklos.
„Mes ją mylėsime tarsi savo“, – vienas kitam pasižadėjo šiauliečiai Ona ir Antanas Ragauskai, dėl žydės rizikavę savo ir savo artimųjų gyvybe. Kai 1997–aisiais žurnalistas K.Morganas vienam Vankuverio laikraščių rengė rašinių seriją apie bendruomenės šviesuolius ir išgirdo pasakojimą apie emigrantės iš Lietuvos R.Kron–Sigal gyvenimą, jis buvo sukrėstas. Net baigęs straipsnį K.Morganas negalėjo pamiršti šios stiprios moters gyvenimo ir nusprendė, kad turi parašyti knygą. „Kai paskambinau Rūtai ir papasakojau savo idėją, ji atsakė, kad kaip tik ruošiasi skristi į Lietuvą ir aplankyti moterį, kuri ją išgelbėjo. Gal norėčiau važiuoti kartu? Kaip galėjau atsisakyti?“ – „Lietuvos rytui“ pasakojo 57 metų K.Morganas. Tai nebuvo pirmas kartas, kai R.Kron–Sigal atvyko į Šiaulius pas savo gelbėtojus. LIETUVOS RYTAS
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus darbinio vizito Klaipėdos uoste metu apsilankė ir didžiausioje Klaipėdos uosto krovos kompanijoje – AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO). KLASCO Trąšų terminale šalies vadovę ir oficialią delegaciją pasitiko kompanijos valdybos pirmininkas dr. Bronislovas Lubys, generalinis direktorius Audrius Pauža, įmonės darbuotojai. KLASCO vadovai pakvietė prezidentę apžiūrėti birių krovinių sandėlį. Čia prezidentei didelį įspūdį padarė pakrovimui į laivą paruoštas „Belarus Kalij“ raudonų kalio trąšų kalnas. VAKARŲ EKSPRESAS
Neseniai vėl meru tapęs A.Zuokas spėjo pasijusti visagaliu ir nusprendė šalinti iš kelio visus, kurie trukdo įgyvendinti jo sumanymus. Mero auka šįkart tapo Kultūros paveldo departamentas: sostinės taryba jį padavė į teismą dėl draudimo miesto centre, Rinktinės gatvėje, statyti dangoraižį. Teismo prašoma savivaldybei priteisti iš valstybės 3,35 mln. litų žalą, areštuoti Kultūros paveldo departamento turtą, uždrausti paveldosaugininkams vykdyti veiksmus pagal kompetenciją. Savivaldybė gina ne bet kieno, o paties prezidento Valdo Adamkaus „vyriausiojo pabrolio“, buvusio pagrindinio patarėjo Raimundo Mieželio šeimos verslo interesus. „Respublika“ tęsia žurnalistinį tyrimą, kodėl sostinės meras Artūras Zuokas gina ne viešąjį, o verslininkų interesus: pradėtas puolimas prieš Kultūros paveldo departamentą, neleidusį priešais Gedimino pilį pačiame Vilniaus centre išdygti daugiaaukščiams pastatams ir dangoraižiui. RESPUBLIKA
Miesto taryboje antrą kadenciją dirbantis verslininkas Tautvydas Barštys atsakingą postą užima galimai pažeidęs įstatymą. Gali būti, kad T.Barštys negalėjo dalyvauti rinkimuose. „Kauno dienos“ šaltiniai teigia, kad Mogiliovo teismo sprendimu T.Barštys jaunystėje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip negalintis suprasti savo veiksmų. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas: „Po “Kauno dienos„ publikacijos daug kas aiškėja. Pavyzdžiui, tampa aišku, kodėl T.Barštys nebuvo teistas, o toje pačioje byloje kaltinamas žmogus – nuteistas. Jam turbūt pritaikė gydymą ir paskui paleido. Dabar neturime duomenų, kad jis nepakaltinamas“. KAUNO DIENA
Michailo Golovatovo paleidimas šią savaitę karščiausia tema buvo ne tik įtūžusioje Lietuvoje, bet ir Austrijoje. O kaip viskas atrodo ne įtariamą karo nusikaltėlį paleidusios šalies pareigūnų, o paprastų žmonių akimis? Šią savaitę nemažai austrų pirmą kartą sąmoningai susimąstė apie Sausio įvykius Lietuvoje arba bent jau juos dar kartą susigrąžino iš užmaršties. Neabejotina, kad pirmiausia tai privertė padaryti audringa Lietuvos reakcija, kuri iš pradžių austrams sukėlė šoką. Tačiau tik iš pradžių. Kai kurie – tie, kurie žinojo apie šiuos Sausio įvykius Lietuvoje anksčiau, pasijuto nepatogiai. Kaip Zalcburgo meras Heinzas Schadenas, kuris laiške Vilniaus merui Artūrui Zuokui viešai atsiprašė lietuvių už savo šalies teisingumo institucijų veiksmus. Tuo tarpu vertėjas iš lietuvių kalbos ir literatūros kritikas Cornelius Hellis, puikiai pažįstantis Lietuvą, nors ir nuliūdo, turbūt nenustebo. Jis tarsi iš anksto buvo numatęs, kad kažkas panašaus Austrijoje visai įmanoma. – Plačiau apie tai Rytai–Vakarai. LIETUVOS RYTAS
Visą pokalbį jis remsis ramentais, liks stovėti. Atsisės, sako, nepajėgs atsikelti. Prisipažins išgėręs raminamųjų, be jų nepaeitų iš skausmo. Taip kasdien. Žinoma, jis sukrėstas Austrijos veiksmų. „ES valstybė sulaiko žmogų, kuriam išduotas Europos arešto orderis, ir net neuždeda antrankių, ir net nesuima, ir po kelių valandų paleidžia. Kiek aš suprantu, pažeista viskas, visos teisės. Kaip jis išvis buvo įleistas į šalį: negi įvažiuojant kompiuteris nerodė, kas jis toks, ir “susiprotėjo„ tik jam išvažiuojant?..“ – kalbėjo Savaitės žmogus – ne Michailas Golovatovas, kaltinamas Sausio 13–osios byloje, kurį Austrijos valdžia vos sulaikiusi paleido į laisvę, ir ne notas siuntinėjantys aukšti Lietuvos pareigūnai, reiškiantys valstybės siekį teisti kaltuosius už taikių gyventojų pralietą kraują, – bet Lietuvos laisvės gynėjas Ričardas Dubickas, kuris iki šiol prisimena sunkų KGB karininko M.Golovatovo kumštį, kuris „vardan tos Lietuvos“ plūdo krauju, dabar yra neįgalus ir jau yra nuteistas Sausio 13–osios byloje – mūsų valstybės abejingumu. RESPUBLIKA
