Pradėjus darbą naujai Vyriausybei, be darbo liks apie 120 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – savo šiltas kėdes turės užleisti dabartiniai viceministrai, ministrų patarėjai ir portfelių bei rankinukų nešiotojai, taigi daugelis jų žvalgosi, kur suradus šiltesnę vietelę. Ministro pirmininko tarnyboje šiuo metu yra 17 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, o visose ministerijose – 107. Kai kuriems paliekantiems postus itin sekasi – jų ateitimi pasirūpina tiesioginiai vadovai ir įtakingi partijos kolegos. Šiandien į Niujorką eiti naujų gynybos patarėjo Lietuvos nuolatinėje misijoje Jungtinėse Tautose pareigų išvyksta buvęs krašto apsaugos viceministras 33 metų konservatorius Mykolas Juozapavičius, ministerijoje išdirbęs šiek tiek daugiau nei metus. Ministrė Rasa Juknevičienė neslepia, kad M. Juozapavičių į Niujorką dirbti siunčia dėl to, jog jį gerai pažįsta ir jis „labai gerai užsirekomendavo per šitą laikotarpį“.
Kad būtent šis partijos kolega galėtų vykti į Niujorką, R. Juknevičienės iniciatyva buvo pakeistas net Vyriausybės nutarimas dėl gynybos patarėjo nuostatų. Lapkričio 14 d. Ministrų kabineto posėdyje iš minėtų nuostatų buvo išbrauktas žodelis „karjeros“, liko tik „valstybės tarnautojas“ – tai ir atvėrė kelią ne karjeros, o politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojui M. Juozapavičiui į minkštą biurokratinį krėslą. Pastumti ištikimą bendražygį į karjeros aukštumas bandė ir sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys. Jis dar rugsėjį rūpinosi šilta vietele Briuselyje savo patarėjui žurnalistui Remigijui Bielinskui. Dėl to net buvo pasiryžęs steigti trečią sveikatos atašė pareigybę, nors jo pirmtakas Algis Čaplikas prieš 3 metus Briuselyje paliko tik vieną sveikatos atašė, mat jo išlaikymas – apie 0,5 mln. litų per metus – Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) buvo nepakeliama našta. Argi dabar valstybė tapo tokia turtinga, kad už 0,5 mln. litų galėtų siųsti į Briuselį žurnalistą rūpintis sveikatos apsaugos problemomis?.. „Valdžios paragavęs negali sustot“. RESPUBLIKA
Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė ėjo į kompromisą palaimindama Darbo partijos dalyvavimą valdančiojoje koalicijoje, vis dėlto dvi jos narės – Virginija Baltraitienė ir Loreta Graužinienė – liko už borto. „Jeigu nebus rastas kompromisas artimiausioje perspektyvoje, neatmestina galimybė, kad bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kaip turėtų elgtis parlamentinė dauguma, jeigu prezidentė daugelį kartų atmeta vieną ar kitą kandidatą į ministrus“, – mano politologas Algis Krupavičius. Pasak jo, „tokiu atveju arbitro vaidmenį gali tekti prisiimti Konstituciniam Teismui, tik įdomu, ar prezidentė ir toliau ieškos pretekstų kandidatams atmesti, ar vis dėlto bus linkstama į kompromisą“. Tačiau, politologo nuomone, „šalies vadovei yra nenaudinga veltis į ilgus politinius ginčus, nes Vyriausybė negalės efektyviai dirbti ir ji turės argumentų teigti, kad Vyriausybės darbui prezidentė trukdo“. Pokalbis su politologu A. Krupavičiumi – apie tai, kuo šalies vadovei neįtiko kompetencijos numatytoms pareigoms Vyriausybėje nestokojančios politikės ir kokie galėtų būti tikrieji tokio D. Grybauskaitės elgesio motyvai – „Prezidentei neįtiko kandidatų akių spalva“. VAKARO ŽINIOS
Tai, ką valdžioje būdami padarė dešinieji, reikia arba griauti, arba taisyti, nes konservatorių ir liberalų valdžia neįvykdė to, ką žadėjo. Tai, regis, pagrindinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programos mintis. Nuo kairiųjų Vyriausybės programos supeikimo ir pradedama. Dešinieji sakė, kad renovuos daugiabučius – nerenovavo. Žadėjo kelti algas, o nepakėlė. Maža to, dar ir prisiskolino. Tad kairieji žada dešiniųjų „klaidas“ taisyti. Per kiek laiko – neaiškinama. Tiesa, yra ir konkretesnių sumanymų. Pavyzdžiui, teigiama: „Taikysime neapmokestinamojo turto dydį (nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims priklausys nuo turto vertės, jo paskirties)“. Be to, A. Butkevičiaus Vyriausybė svarstys, ar įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį. Regis, bus grįžtama ir prie PVM lengvatų. Tai – ne vieninteliai naujosios A. Butkevičiaus Vyriausybės užmojai. Kairieji pasiryžę pasiekti, kad gyventojų skaičius šalyje tik didėtų, nors nedetalizuojama, kokias priemones pasitelkus tai bus daroma.
Paminėtina, kad planų statyti atominę elektrinę programoje neatsisakoma. Pabrėžiama, kad iki 2016-ųjų žadama įvesti eurą, šilumos ūkyje pereiti prie biokuro, masiškai atnaujinti daugiabučius, ir tai atliktų valstybė, o ne gyventojai. „Naująją Vyriausybę slegia pažadų našta“. KAUNO DIENA
Ateinantį penktadienį Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO) su meno vadovu Gintaru Rinkevičiumi ir jaunąja dainininkų karta rengia emocingos muzikos koncertą. Solistai Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, Liudas Mikalauskas ir Kauno valstybinis choras su LVSO pristatys Lietuvoje retai skambančius XIX amžiaus romantikų kūrinius – prancūzų kompozitoriaus Hektoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“ ir rusų kompozitoriaus Sergejaus Rachmaninovo chorinę simfoniją „Varpai“. Nors Sergejaus Rachmaninovo muzika Lietuvoje skamba dažnai, jo 1913 m. didelis opusas solistams, chorui ir orkestrui „Varpai“ pagal amerikiečių poeto Edgaro Po poemą – tikra retenybė. G. Rinkevičius jį pirmąsyk atliko 2000-aisiais su patyrusiaisdainininkais, o dabar šį kūrinį atliks su jaunaisiais solistais. „Muzika nukels į romantinę erą“. LIETUVOS RYTAS
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikia iki 1945 m. išleistų unikalių fotografijų, piešinių, graviūrų paroda „Įsikūrę prie Nemuno“, kurioje fragmentiškai, bet labai šiltai pristatoma įvairiapusė 25-ių panemunės miestų ir miestelių praeitis. „Į parodos ekspoziciją sudėjome daugiau kaip 300 nuotraukų ir atvirukų, geriausiai iliustruojančių gyvenviečių savastį – kasdienybę, šventes, svarbius įvykius, urbanistinį ir gamtos paveldą. Paroda įdomi dar ir tuo, kad senosios fotografijos visada užburia romantišku paslapties žavesiu“, – sakė parodos rengėja Rimantė Tamoliūnienė, vadovaujanti bibliotekos Kultūros renginių ir leidybos grupei. Ši unikali paroda netrukus pradės kelionę po panemunės miestus ir miestelius, laukdama visų besidominčiųjų gimtojo krašto istorija. „Miestai ir miesteliai, užaugę prie Nemuno“. KAUNO DIENA
Jei Lietuvos valdžios institucijos tesėtų pažadus, daugelio žmonių, užsikrėtusių žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) ar sergančių AIDS, gyvenimus būtų galima išgelbėti, įsitikinę ŽIV infekuotųjų problemomis besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ prezidentės Svetlanos Kulšis teigimu, 2010 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė rekomendacijas, kada skirti antiretrovirusinius vaistus nuo ŽIV. Lietuvoje gydymas pagal PSO rekomendacijas ligoniams turėjo būti prieinamas jau nuo 2012-ųjų sausio, tačiau sprendimas atidėtas, nors tyrimai rodo, kad žmonės, gydomi antiretrovirusine terapija, dabar gyvena vos metais dvejais trumpiau, nei būtų gyvenę be ligos. Valstybinės ligonių kasos centralizuotai perkamais antiretrovirusiniais vaistais mūsų šalyje šiuo metu gydomi 236 ligoniai, įkalinimo įstaigose – dar 25. Tuo tarpu kaimynėje Latvijoje gydoma apie 500, o Estijoje – apie 2 tūkst. ligonių. Asociacijos atstovės teigimu, valdžios institucijos ne kartą buvo pažadėjusios padaryti prieinamesnį ištyrimą dėl ŽIV ir gydymą, tačiau pažadų netesėjo. „Nueinanti valdžia tik žadėjo padėti“. RESPUBLIKA
Apie generalinio prokuroro Dariaus Valio galimus pažeidimus įvairias institucijas informavęs Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris gavo smūgį atgal. Iškart po „Lietuvos ryte“ paskelbtos publikacijos apie K. Vagnerio išsiųstą prašymą Seimui steigti laikinąją komisiją tirti D. Valio veiklą prokurorui buvo įteiktas pranešimas apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Savo pasirašytame įsakyme D. Valys pavaldinį kaltina, kad šis, neturėdamas vadovybės pavedimo, rinko informaciją apie generalinio prokuroro galimai neteisėtus įsakymus, taip pat kad apie tai informavo šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Valstybės kontrolę. „Gal kai kam toks įsakymas ir skamba absurdiškai, tačiau man jau ne juokai rūpi. Manau, su manimi labai greitai bus susidorota ir visą gyvenimą prokuratūroje išdirbęs turėsiu išeiti su vilko bilietu,“ – sakė K.Vagneris. Pokalbis su juo apie tai, kodėl nutarė kovoti su savo viršininku – „Už teisybės paieškas sulaukė grąžos“. LIETUVOS RYTAS
Vilkaviškio policininkai pričiupo degalų plėšikų gaują, nuo kurios nukentėjo Rusijos ir Lenkijos tolimųjų reisų vairuotojai. Vienas įtariamųjų – gimnazistas. Už grotų atsidūrė aštuoni 17-24 metų jaunuoliai, gyvenantys Kybartų ir Virbalio seniūnijose. Sunkvežimio vairuotojas iš Rusijos nukentėjo beveik prieš mėnesį, kai nakčiai apsistojęs aikštelėje šalia kelio Vilkaviškis- Kybartai apie 5 val. ryto išgirdo įtartiną krebždesį, išlipo iš vilkiko ir akis į akį susidūrė su degalus iš bako vagiančiais keturiais jaunuoliais. Šie net nespruko, o sumušė vairuotoją ir iš vilkiko kabinos pagrobė rankinę su dokumentais bei televizorių, kuris vėliau buvo aptiktas vieno įtariamųjų namuose. Du Lenkijos piliečius, atgabenusius krovinį į Vilkaviškio rajoną, paryčiais užpuolė šeši plėšikai, du iš jų dalyvavo ir apiplėšiant rusą. Lenkai, pastebėję aplink sunkvežimį įtartinus asmenis su guminėmis žarnomis ir plastikinėmis talpyklomis, išlipo į lauką ir taip pat stipriai nukentėjo. Vienam vairuotojui užpuolikai kastetu sulaužė kaukolę. Iš sunkvežimio buvo pagrobti du kompiuteriai, keturi telefonai, piniginė.
Įtariamieji niekur nedirba. Vienas jų yra gimnazistas, kitas – profesinio rengimo centro moksleivis. Kai kurie suimtieji anksčiau buvo teisti už muštynes ir vagystes. 19-metis Marius R. prieš metus grįžo iš kalėjimo, atlikęs penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šis jaunuolis, būdamas vos 14-os, Vilkaviškyje vieną po kitos apiplėšė devynias garbaus amžiaus moteris. „Prie kelio gražuolė stovi“ – taip vienas kitam įtariamieji pranešdavo apie pastebėtą nuošalioje vietoje nakčiai sustojusį sunkvežimį. „Prieš pamokas – plėšti“. LIETUVOS RYTAS
