Sunkių gyvenimo išbandymų patyrusios motinos „Facebook” sukūrė uždarą grupę simboliniu pavadinimu „Saulytės”. Sukūrė tam, kad dalytųsi informacija, patarimais ar tiesiog viena kitą palaikytų.
Daugelis jų, ypač gyvenančios Lietuvoje, vengia viešumos dėl neigiamo visuomenės požiūrio į neįgaliuosius, ypač sutrikusio vystymosi žmones, turinčius Downo sindromą.
Vis dėlto kelios motinos sutiko pasikalbėti su „Lietuvos rytu”. Pasak jų, atėjo laikas garsiai prabilti apie tai, kas mūsų visuomenėje dažnai patogiai nutylima.
„Mes esame, tačiau kartu mūsų lyg ir nėra.
Mes gyvename pogrindyje dėl to paties mūsų sukurto idealios visuomenės vaizdinio, atėjusio iš sovietinių laikų: viskas gražu ir puiku, o jeigu kas nėra puiku, tai neturi teisės egzistuoti”, – kalbėjo 35 metų Laura Pačėsienė.
Buvusi kaunietė drauge su šeima nuo 2004 metų gyvena Airijoje ir augina dvi dukras – trylikametę Adrianą ir beveik devynerių metų Danielą. Jaunesnioji gimė turėdama Downo sindromą.
Iš pradžių beatodairiškai siekusi karjeros dabar moteris rūpinasi namais, rašo knygas ir sako atradusi ramybę, gyvenimo pilnatvę.
„Esu įsitikinusi, jog būtent todėl turiu Danielą, kad suprasčiau: pirmiausia esu motina ir žmona, o tik paskui – karjera, kuriai, kaip maniau anksčiau, esu sukurta ir į kurią kabinausi čia, Airijoje”, – atviravo L.Pačėsienė.
Panašiai kalba ir kita Airijoje gyvenanti lietuvė 40-metė Inga Mažonaitė. Jos šeimoje taip pat auga dvi dukterys – keturiolikmetė Živilė ir penkiolikos mėnesių Elizabeth. Pastaroji pasaulį išvydo turėdama vieną papildomą chromosomą, jai nustatytas Downo sindromas.
„Daugumai mamų tai yra labai skaudi tema.
Lietuva dar nėra iš tiesų laisva, vis dar gyvename tarsi sovietmečiu, kai tėvai neįgalius vaikus slėpdavo namuose ir bijodavo išeiti į gatvę”, – apgailestavo I.Mažonaitė.
Moteris prisipažino, kad skaudi patirtis ją sustiprino: „Dabar aš nieko nebijau. Noriu eiti aukštai iškėlusi galvą kartu su savo vaikeliu. Kai perbrendi didelę skausmo jūrą, užsigrūdini tarsi plienas.”
