Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė per LRT televizijos laidą „Teisė žinoti“ stengėsi užtušuoti baltas savo politinės biografijos dėmes. Pasirodo, D.Grybauskaitė Mykolo Burokevičiaus kolaborantų Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje tarnavo dar pusmetį po to, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybę, nes... stengėsi Lietuvos komunistų partijai išsaugoti partinės mokyklos pastatą. Ką apie didžiausią biografijos baltąją dėmę vakar norėjo papasakoti pati D.Grybauskaitė? Kodėl D.Grybauskaitė Lietuvai paskelbus nepriklausomybę liko dėstytojauti Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje iki 1990-ųjų birželio? „Manau, kad kiekvienas darėme tai, ką galėjome, ir kariavome savo karus ten, kur tuo metu buvome, - įtikinėjo D.Grybauskaitė. - Tuo metu pereiti iš tuometinės Komunistų partijos į LKP taip pat reikėjo drąsos, ypač dirbant partinėje mokykloje“. RESPUBLIKA
Sutapimas, bet vakar ir portalas euractiv.com paskelbė interviu su D.Grybauskaite apie tai, kad Europą galima išgelbėti nacionalinėms valstybėms galutinai atsisakius nepriklausomybės. „Neabejotina, kad Europa gali išgyventi tik gilindama ekonominę integraciją. Politinė integracija ateis po to paraleliai. Nemanau, kad turėtume atskirti politinę ir ekonominę integraciją, nes jos susijusios“, - kalbėjo D.Grybauskaitė, matyt, vėl kariaujanti naują "mažąjį pasipriešinimo karą". - Rytoj „Respublikoje“ ekspertų komentarai, kieno pusėje kariauja D.Grybauskaitė ir kiti šalies vadovai. RESPUBLIKA
Opozicijai pradėjus rinkti parašus, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vicemeru Vytautu Vasilenka, Kauno konservatoriai neatskleidžia, ar palaikys šią interpeliaciją, bet tokią galimybę svarsto. "Interpeliaciją ketiname teikti sausį. Jai pritaria netgi kai kurie valdančiojoje koalicijoje esantys tarybos nariai, nors jie ir nesiryžta pasirašyti",- tvirtino "Vieningo Kauno" frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis. Išgirdęs apie gresiančią interpeliaciją, V.Vasilenka pareiškė, kad jam tai yra naujiena. "Apie tai tik iš jūsų išgirdau",- teigė jis. Oficialiai pripažinta, kad, rūpindamasis regbininkų gerove, V.Vasilenka supainiojo viešuosius ir privačius interesus. KAUNO DIENA
Bandydamas išsaugoti savo ir bendražygių teisinę neliečiamybę Darbo partijos vedlys Viktoras Uspaskichas rizikuoja sugriauti valdančiąją koaliciją, bet vis dėlto nežada palikti Lietuvos. "Aš nemanau, kad mane turėtų pasodinti, nes byloje manęs net nėra. Bet klausimas geras. 3,8 milijono litų ieškinys, kuris nukabintas nuo lubų, dabar klampina mūsų jaunimą - Vytautą Gapšį, Vitaliją Vonžutaitę. Man gaila šių jaunų žmonių. Aš galėčiau parduoti kokią savo įmonę ir padengčiau tiek, kiek nori, kad juos paliktų ramybėje. O mano kraują galite gerti",- "Lietuvos ryto" televizijos laidoje "Lietuva tiesiogiai" kalbėjo V.Uspaskichas. LIETUVOS RYTAS
„Aš šiek tiek nepasitikiu ir konservatoriais. Man keista, kad atsidūrę opozicijoje jie šios bylos atžvilgiu tapo tokie aktyvūs. Manau, konservatoriai taip elgiasi ne dėl to, kad jiems rūpėtų panaikinti neliečiamybę, bet siekdami suardyti šią valdančiąją koaliciją, tai jie sėkmingai ir daro”,- sakė Gediminas Kirkilas. LIETUVOS RYTAS
Nuo rugsėjo be vadovo buvusio Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo kėdė - jau užsėsta. Nuo antradienio šiam skyriui vadovauja iki tol Neringos kultūrai dirigavęs Narūnas Lendraitis. Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė neslepia, kad didžiulio antplūdžio norinčių užsėsti šią kėdę tikrai nebuvo, tad ir nuspręsta prisivilioti N. Lendraitį. „Į valstybinę tarnybą galima patekti iš rezervo, konkurso arba pervedimo būdu. Pastaruoju atveju pasitarėme su vadovybe ir nusprendėme, kad šioms pareigoms neskelbsime konkurso“, - komentavo N. Laužikienė. Ji neslėpė simpatijų naujajam Kultūros skyriaus vedėjui. Klaipėdai esą pasisekė, kad Kultūros skyriui dabar vadovaus iniciatyvus ir kūrybiškas žmogus. VAKARŲ EKSPRESAS
KULTŪRA
38-erių vilnietis dirigentas Modestas Pitrėnas - jauniausias iš tik ką paskelbtų 2012-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų. Dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei mūsų šalies vardą garsinantis muzikas prisipažįsta esantis dėkingas likimui už tai, kad gyvena pasaulyje, kuriame nėra rutinos ir gali susikalbėti su žmonėmis visus vienijančia muzikos kalba. "Toji žinia mane pasiekė, galima sakyti, simbolinėje vietoje - Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, kur vedžiau studentams užsiėmimą. Simbolinė ši vieta todėl, kad būtent čia, kai tvirtai apsisprendžiau tapti dirigentu, ir prasidėjo mano kelias į didžiąją muziką. Man paskambino iš Kultūros ministerijos iškart po Nacionalinių premijų skyrimo komisijos posėdžio ir pasveikino. Iš tikrųjų žinia man buvo netikėta, tad ištiko lengvas šokas. Kai atsipeikėjau, studentai jau plojo, sveikino, o kai kurie džiaugėsi gal dar labiau negu aš. Žinoma, jokio darbo auditorijoje toliau nebuvo. Pasipylė sveikinimų skambučiai. Pats svarbiausias, žinoma, buvo žmonos Ievos",- sakė dirigentas Modestas Pitrėnas. Nacionalinė premija - ir užmokestis, ir avansas.RESPUBLIKA
Besibaigiantys metai mūsų šalies operos ir baleto artistams, apdovanotiems "Operos švyturiais", atvėrė naujų viliojančių kūrybos perspektyvų. Simboliška, kad šiemet "Operos švyturiai" įteikti ką tik sužibusiam operos padangėje Merūnui Vitulskiui ir švytinčiai kūrybos viršūnėje, bet jau keliančiai sparnus skristi svetur Sandrai Janušaitei. O baleto artistė Inga Cibulskytė po ilgos pertraukos vėl sulaukė savo svajonių vaidmens. Tai atspindi šiandien itin permainingą teatro gyvenimą. Beveik visuose LNOBT spektakliuose dainuojanti teatro primadona 38 metų S.Janušaitė prisipažino panorusi permainų vėjo. "Dabar mano žydėjimo laikas - turiu bandyti laimę svetur, kol dar ne per vėlu", - prisipažino dainininkė. S.Janušaitė ryžosi dalyvauti perklausoje Eseno operos teatre Vokietijoje ir netikėtai sulaukė pasiūlymo dirbti šioje trupėje visu etatu. LIETUVOS RYTAS
2012-12-21 - data, kuri tapo puikia proga užsidirbti siūlant "paskutinę" vakarienę, nakvynę ar kelionę. Visokio plauko pranašai spekuliuoja majų kalendoriumi, patys nežinodami nei kas tie majai, nei koks jų kalendorius. Psichologė Eglė Žaronaitienė įspėja, kad kalbos apie artėjančią pabaigą ypač pavojingos vaikams. Istorikas Jonas Sireika ragina mąstyti kritiškai ir remtis faktais. Ne vienas tėvas jau susidūrė su vaikų baime dėl pasaulio pabaigos. "Dėl to jie gali jausti baimę, prasčiau miegoti, sapnuoti nerimą keliančius, gąsdinančius sapnus", - sako psichologė. Daugumos suaugusiųjų, net ir jaučiančių nerimą dėl pasaulio pabaigos, elgesys akivaizdžiai nepasikeičia. Tačiau yra pavyzdžių, kad tokio pobūdžio informacija juos veikia ne tik emociškai. VAKARŲ EKSPRESAS
"Mano vienuolikmetė dukra eina iš proto dėl tos pasaulio pabaigos. Net mikčioti pradėjo. Niekaip neina įrodyti, kad to nebus, nes per televiziją nuolat apie tai trimituojama, o kieme vaikai irgi apie tai tik ir kalbasi. Kodėl niekas negalvoja, kad tokia negatyvi informacija žeidžia vaikus?" - piktinosi į redakciją paskambinusi klaipėdietė. Medikai teigia, jog suaugusiųjų pučiamas burbulas apie pasaulio pabaigą turi įtakos vaikų psichikai, ypač paauglių, kurie yra patiklūs bei jautrūs tokiai informacijai. Beje, šiuo metu, anot psichiatrės, centro medikai sulaukia itin daug pacientų. "Ateina daug vaikų, turinčių bendravimo, emocinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų, sukeltų įtampos, streso. Kodėl toks antplūdis pacientų būtent prieš didžiąsias metų šventes? Sunku pasakyti", - sakė gydytoja psichiatrė. Vis dėlto masinė psichozė dėl pasaulio pabaigos gali turėti ir rimtų pasekmių. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Aiškėja, kodėl kyšius imančius muitininkus Medininkų pasienio poste teko demaskuoti nepalankiu metu - prieš šventes, kai eismas tampa intensyvesnis. Pasirodo, Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnyba privalėjo imtis veiksmų, kai Medininkų pasienio posto pareigūnai rado įrengtą slaptą vaizdo kamerą. Nuolat skundų dėl imamų kyšių ir atsainaus darbo iš vairuotojų gaunantys Tarnybinių tyrimų tarnybos pareigūnai nutarė patys įsitikinti, ar tai, apie ką pasakojo nepatenkinti žmonės, yra tiesa. Muitinės kambaryje, kuriame tvarkomi į Lietuvą įvažiuojančių asmenų ir krovinių dokumentai, buvo nutarta įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. "Lietuvos ryto" duomenimis, ji buvo paslėpta spausdinimo aparate. Kamera veikė puikiai, joje buvo įamžintas ne vienas kyšio ėmimas ir muitininkams netinkamas elgesys su krovininių automobilių vairuotojais. Tačiau atsitiko nenumatytas dalykas - spausdinimo miltelių kasetę nusprendusi pakeisti muitininkė aptiko vaizdo kamerą. Apie radinį ji pranešė Muitinės departamento vadovams. LIETUVOS RYTAS
Nuolat apie kovą su korupcija trimitavęs tuomečio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Gintaras Kalinauskas dabar pats turės aiškintis dėl galimai įvykdytų korupcinių nusikaltimų. Išlaukusi, kol A.Kubilius bus tik laikinasis premjeras, Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo patarėjo G.Kalinausko galimo kyšininkavimo. Įtariama, kad šis valdininkas galėjo gauti užslėptą kyšį iš valstybinės įmonės Registrų centro. Pareigūnai šiuo metu tikrina, ar 17 tūkstančių litų, kuriuos Registrų centras sumokėjo G.Kalinauskui už parašytą disertaciją, nėra atsilyginimas už pagalbą, kad būtų nutrauktos kai kurios valstybinės įmonės Registrų centro vadovui iškeltos baudžiamosios bylos. Šia istorija teisėsaugos pareigūnai gal ir nebūtų susidomėję, jei ne paties G.Kalinausko noras deklaruoti šias abejonių sukėlusias pajamas. LIETUVOS RYTAS
Policininkas - pareigūnas ne tik tarnyboje, bet ir gyvenime. Tai įrodė Šiaulių apskrities policijos Patrulių rinktinės vyresnysis patrulis, Lietuvos policijos mokyklos absolventas 24-erių Tautvydas Skikas ne tarnybos metu pričiupęs girtą ir kyšiu nuo atsakomybės išsisukti mėginusį vairuotoją. Policininko ir neblaivaus 33 metų Ž. L. susitikimas įvyko pirmadienio vakarą. Važiuodamas Gardino gatve patrulis pastebėjo priekyje pietinio mikrorajono link keistai manevruojantį automobilį "Citroen Xantia". Įtardamas negera, T. Skikas ėmė citroeną sekti. Net ir žinodamas, kad į sulaikymo vietą tučtuojau turėtų atvykti T. Skiko iškviesti policininkai, vairuotojas metė paskutinį kozirį: prie rankinio stabdžio svirties padėjo šimto litų kupiūrą, pasiūlė tyliai susitarti bei pasukti skirtingais keliais. Atvykę policijos pareigūnai įformino bandymą papirkti, nustatė citroeno vairuotojo girtumą, kurio būta 1,9 promilės, ir pasirūpino, kad pažeidėjo automobilis būtų nutemptas į stovėjimo aikštelę. VAKARŲ EKSPRESAS
