Rugpjūčio mėnesį į dangų pakils pirmasis eksperimentinis karinės paskirties JAV aerostatas, skirtas efektyviai gynybai nuo sparnuotųjų raketų.
Tai bus didžiausias už orą lengvesnis karinės paskirties orlaivis, kada nors naudotas JAV kariuomenėje, praneša „Space.com“. Nors aerostatai iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinami su pažangiomis gynybos sistemomis, pagrindinė šio orlaivio paskirtis yra būtent tokia – aptikti, stebėti ir numušti priešo sparnuotąsias raketas, teigiama pranešime.
Skirtingai nei balistinės raketos, kurių skrydžio trajektorija stabili ir nesunkiai nuspėjama, priešraketinė gynyba nuo sparnuotųjų raketų yra labai komplikuota, nes jos gali skristi žemai, lėtai, prisitaikyti prie reljefo ypatumų ir keisti skrydžio kryptį.
Šiuo metu JAV naudojamos gynybos nuo sparnuotųjų raketų sistemos, tarp jų „Patriot“ ir THAAD (Terminal High Altitude Area Defense) raketiniai kompleksai, remiasi antžeminiais radarais, kurie pasižymi vienu rimtu trūkumu: jie gali aptikti objektus tik po to, kai jie pasirodo virš horizonto. Be to, jiems trukdo kalnai ir kitos antžeminės „kliūtys“. Tad ankstyvajam perspėjimui apie sparnuotųjų raketų paleidimą naudojami lėktuvuose įrengti radarai, stebintys dangų iš viršaus. Tačiau, pasak specialistų, tokios sistemos reikalauja daug žmogiškųjų bei techninių išteklių ir yra brangios.
Ieškant efektyvesnės gynybos nuo sparnuotųjų raketų, išnaudojančių kalnuoto reljefo pranašumus, būdo, amerikiečių inžinieriams kilo idėja ankstyvojo perspėjimo radarus įrengti aerostatuose, rašo „Space.com“. Po visos eilės eksperimentų, kurie patvirtino tokios koncepcijos pagrįstumą, Pentagonas 2004 m. gruodžio mėnesį su bendrove „Raytheon Integrated Defense Systems“ pasirašė 1,4 mlrd. dolerių vertės sutartį kurti JLENS (Joint Land Attack Cruise Missile Defense Elevated Netted Sensor System) pavadintą priešraketinės gynybos sistemą, saugančią nuo sparnuotųjų raketų.
Šį projektą vykdanti „Raytheon“ kuria dvi JLENS sistemas. Kiekvienoje iš jų naudojami 74 metrų ilgio helio dujų pripildyti aerostatai, stebėjimo ir ugnies atidengimo kontrolės radarai, mobiliosios švartavimo stotys ir komunikacijų įranga. Stebėjimo radaras užtikrina 360 laipsnių oro erdvės aprėptį, o ugnies atidengimo kontrolės radaras, gaunantis duomenis iš stebėjimo radaro, informaciją apie sekamus taikinius perduoda antžeminiams antiraketiniams kompleksams, kurie turi sunaikinti aptiktas sparnuotąsias raketas.
Tokie lynais prie švartavimosi stočių pritvirtinti aerostatai bus keliami į beveik 3 kilometrų aukštį ir galės aptikti bei sekti sparnuotąsias raketas 200 kilometrų spinduliu bet kuria kryptimi, teigia JLENS programos vadovas, JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas Steve‘as Willhelmas. Aerostatai galės be perstojo veikti 30 dienų. Po to juos reikės 8 valandoms nuleisti į žemę, kad būtų atlikti techninio aptarnavimo darbai, ir jie vėl galės 30 dienų budėti.
Pasak Pentagono atstovų, šiuo metu vykdomi JLENS sistemų gamybos ir surinkimo darbai. Pirmasis aerostatas į orą turėtų pakilti rugpjūčio mėnesį. Jis bus bandomas 900 metrų aukštyje. Gruodį jis bus perkeltas į JAV kariuomenės poligoną Jutos valstijoje. Ten bus bandomas stebėjimo radaras. Antrąjį radarą iškelti ir pradėti ugnies atidengimo kontrolės radarų bandymus planuojama 2010 m. gegužės mėnesį. Abu aerostatų kompleksus sujungti į vieną priešraketinės gynybos sistemą ir pradėti jos bandymus planuojama kitų metų rugsėjo mėnesį.
Pasak S. Willhelmo, jei eksperimentinių JLENS sistemų bandymai bus sėkmingi, 2012 m. sausį Pentagonas gali priimti sprendimą dėl dar 14 tokių priešraketinių aerostatų gamybos.
