Svarstant Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos klausimą Seime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Dainius Gaižauskas suabejojo, ar tik premjerė I. Šimonytė nenori veikti ką nors slapčia, pavyzdžiui, paimti kyšį arba parūkyti žolės.
Tarp jo ir konservatorių kilo ištisas žodžių mūšis: politikas ėmė žeminti moteris, pavadino konservatores nemoteriškomis, o konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė politiką išvadino šovinistu ir siūlė pasižiūrėti, kaip atrodo ir kaip bendrauja.
„Žeminanti leksika ir apskritai žeminantis požiūris, kad viskas, ką gali moteris, tai yra tik pasikalbėti tarpusavyje apie kažkokius moteriškus reikalus. Tai yra valstybės pareigūnės, kurios sprendžia esminius valstybės klausimus.
Ir tokiomis pareigūnėmis gali tapti bet kuri Lietuvos mergaitė ir moteris. Toks žargonas, toks tonas ir toks požiūris parlamente mano vertybiniu įsitikinimu yra nepriimtinas“, – Seime susirinkusiems žurnalistams po susikirtimo su D. Gaižausku sakė M. Navickienė.
Nors Seimo salėje D. Gaižauską pavadino „šovinistu“, anot M. Navickienės, tinkamas žodis valstiečių atstovui būtų „seksistas“. Jos teigimu, žodį pavartojo emociškai, nes „šovinistas“ pagal apibrėžimą, yra žmogus, kuris įsitikinęs, kad tik didelės tautos gali išlikti. Politikės teigimu, tokį terminą pavartojo, nes D. Gaižausko replikos yra priešinančios.
„Smerkiu tokį požiūrį, tokį toną ir tokią leksiką. Tokia buvo mano emocinio pasisakymo esmė“, – sakė M. Navickienė.
„Bet šiaip norėjau panaudoti kitą žodį iš „Š“ raidės, kurį dėl norminės leksikos apribojimų panaudoti negalėjau“, – pridūrė ministrė.
Šimonytė: dalykus, kuriuos už buvusius premjerus turbūt sutvarkydavo jų žmonos, mums su Seimo pirmininke tenka pačioms tvarkyti
Po pristatymo už įstatymo pakeitimus balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 37 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 14 d.
„Tai nėra tik tai mums skirtas įstatymas. Tai yra įstatymas, kuris yra skirtas bet kokiam pareigūnui, kuris eina pareigas. Taip jau yra, kad tuos dalykus, kuriuos už buvusius premjerus turbūt sutvarkydavo jų žmonos, mums su Seimo pirmininke tenka pačioms tvarkyti. Pavyzdžiui, vaiką į darželį nuvežti“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak jos, įstatymas nėra skirtas lėšų taupymui, kadangi nėra siūloma keisti Vadovybės apsaugos tarnybos biudžeto.
„Tai leistų racionaliau planuoti darbą ir išteklius, kurie skiriami kažkokiems konkretiems dalykams. Jeigu nėra kažkokios specialios darbotvarkės, tai tokiu atveju kažkuriuos dalykus aš galiu ir pati pasidaryt“, – sakė I. Šimonytė.
„Dabar [Vadovybės apsaugos tarnybos] vadovui atrodo, kad 24/7 reiškia 24/7. Net tada, kada aš nieko neketinu daryti arba ketinčiau šunį už tvoros išvesti, apsaugos režimas yra toks pats, kada aš važiuoju į kokį nors susirinkimą, kur yra tūkstantis žmonių“, – argumentus dėstė premjerė.
Nors viešojoje erdvėje sulaukia nemažai kritikos, I. Šimonytė tikino, kad jaučiasi saugi.
„Aš užimu pareigas, kurioms priklauso apsauga, bet aš taip pat neabejoju, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra pajėgi įvertinti rizikas, kurios kyla žmogui konkrečiu momentu ir pagal tas rizikas pritaikyti apsaugos protokolą“, – teigė I. Šimonytė.
Čmilytė-Nielsen atmeta opozicijos kritiką dėl noro atsisakyti apsaugos: tai yra visiška manipuliacija
Aistros Seimo salėje kilo svarstant siūlymą mažinti premjerės ir Seimo pirmininkės apsaugą.
Seimo pirmininkė atmeta opozicijos kritiką, kad įregistruotas įstatymas yra taikomas prie konkrečių personalijų, šiuo atveju – jos ir premjerės.
„Tai yra visiška manipuliacija. Aš kaip tik akcentavau, kad tai neturi jokio ryšio su konkrečiomis personalijomis, tačiau mes turėtume matyti Lietuvą bendrame, europiniame kontekste. Matyti, kad Lietuvos Seimo pirmininkas ar pirmininkė, Lietuvos ministrė pirmininkė ar ministras pirmininkas yra vieni iš labiausiai saugomų pareigūnų visoje Europoje.
Tai turėtų priversti mus susimąstyti, ar tikrai viską racionaliai darome. Tačiau mūsų siūlymai tikrai nėra drastiški. Mano manymu, racionalūs. Tikiuosi, kad jie bus matomi ne kaip pavojus, o kaip galimybė užtikrinti didesnį lankstumą ir labiau vakarietišką, o gal net šiaurietiška požiūrį į vadovybės apsaugą“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto. Manau, kad tai yra ydinga praktika, kai įstatymai yra taikomi personalijoms ir kolegės nesupranta, kokias pareigas užima. Tokio bravūriškumo tikrai neturi būti.
Yra saugomos arba nesaugomos. Jeigu kalbėtume apskritai, galbūt Seimo pirmininko apskritai reikia nesaugoti, bet nedaryti tokių dalinių sprendimų, nes jie pavojingi visoms prasmėms. Tiek valstybės reputacijai, tiek saugomų asmenų gyvybei ir sveikatai“, – sakė S. Skvernelis.
Premjerė ir Seimo pirmininkė registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.
Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, jie galėtų būti saugomi ir kitu laiku, o vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.
Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.
„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.
Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.
„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai.“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Anot iniciatorių, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.
O daugiau nelabai ir turi ką pasiūlyti.
