Tai buvo vienas universaliausių sunkiosios technikos atstovų Sovietų Sąjungoje. Jis galėjo tempti bet ką: tanką, sraigtasparnį, kosminę raketą - ši transporto priemonė nežino žodžio - negaliu.
Kuomet prasidėjo šaltasis karas tarp Vakarų ir Rytų, skirtingų regionų vadovai negailėjo finansavimo įvairiausiems projektams, kurie leistų visam pasauliui parodyti kokio dydžio atauga kabo tarp kojų. Kuo įspūdingesnis projektas, tuo daugiau pagarbos taškų gauni iš sekėjų, kurie žavisi tam tikros šalies demonstruojamoms ideologijoms.
Sovietų Sąjungos masinė industrializacija prasidėjo šiek tiek anksčiau negu prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Tačiau kaip ir priklauso Stalino valdomai valstybei, visuotinė industrializacija vyko ne natūraliais, o priverstinais būdais. Pati industrializacija buvo atliekama itin žiauriomis ir ekonomiškai nepamatuotomis priemonėmis. Nesutikę su šia politika būdavo įkalinami, tremiami, žudomi.
Natūralu, jog didžioji dalis dėmesio buvo skiriama sunkiajai ir karo pramonei, kuri labiausiai prisidėdavo prie Sovietų Sąjungos įvaizdžio formavimo užsienyje.
1944 metais Baltarusijoje įkurta sunkiosios technikos, autobusų bei karo technikos gamintoja „MAZ“ labai ženkliai prisidėjo prie įspūdingų, kvapą gniaužiančių kūrinių vystymo. Vienas iš jų - milžinas vardu „MAZ 535“.
1956 metais „MAZ“ gamyklos vadovai gavo užsakymą, kuris įpareigojo sukurti 8x8 konfigūracijos galiūną - pirmąjį tokio tipo transporto priemonę Sovietų Sąjungoje.
Po dviejų metų intensyvių darbų, dienos šviesą išvydo serijinei gamybai paruoštas „MAZ 535“. Pirmoji šio „vilkiko“ versija galėjo pasiekti 60 km/val. maksimalų greitį, turėjo 375 arklio galias išvystantį motorą ir pasižymėjo 7 tonų keliamąja galia.
Kol „MAZ“ inžinieriai plušo prie pirmosios „535“ modifikacijos - „535A“, tos pačios kompanijos viduje vyko mažesnio, kompaktiškesnio analogo - „535V“ kūrimo darbai.
Tiek vienas, tiek kitas „MAZ“ specialistų kūrinys sulaukė nemažo susidomėjimo ir liaupsių iš aukšto rango pareigūnų. Dėl itin palankių vertinimų, „MAZ“ nebespėdavo įvykdyti visų užsakymų,o tai pareikalavo atidaryti naują „MAZ 535A“ ir „535V“ gamybos cechą Rusijos gilumoje. Per vienerius metus į pasaulį išriedėdavo po maždaug 200 sunkiosios technikos vienetų.
Įdomu yra tai, jog „MAZ“ kompanijos vadovai neužsnūdo ant laurų. Kuomet prasidėjo „535A“ modelio gamyba, jie pradėjo darbuotis prie naujos šio galiūno versijos, kuri pasižymėtų didesne keliamąja galia bei efektyvesniu varikliu.
Pirmieji „MAZ 536“ prototipai buvo sukurti 1958 metų pabaigoje, tačiau tolimesnis projekto vystymas buvo labai greitai sustabdytas.
„MAZ“ specialistai nenuleido rankų, atvertę naują puslapį ir pradėjo ten, kur baigė su „MAZ 535“. Tik šį kartą tai buvo ne visiškai naujas, o patobulintas vilkikas.
1959 metais pradėtas gaminti „MAZ 537“ buvo aprūpintas 525 arklio galias išvystančiu, 38,8 litro darbinio tūrio, 12 cilindrų dyzeliniu varikliu, kuris 100 kilometrų suvartodavo net 125 litrus degalų.
Sustiprinta vilkiko konstrukcija padidino „MAZ 537“ svorį iki 21,6 tonos, tačiau dabar jis galėjo patempti net iki 50 tonų sveriančią priekabą - tai jam buvo vieni jukai.
Ironiška, tačiau „MAZ 537“ gamyba vėl buvo perkelta gamyklą, esančią Rusijos glūdumoje. Kol Kurgano mieste esanti gamykla sugebėdavo aprūpinti visą Sovietų Sąjunga, Baltarusijoje gaminami „MAZ 537“ buvo eksportuojami į Vokietiją, Suomiją, tuometinę Jugoslaviją, Iraną, Egiptą, Siriją ir net Kambodžą.
„MAZ 535“ ir „MAZ 537“ buvo ne tik ištvermingi ir patikimi sunkiosios technikos atstovai, naudojami tik kariniais tikslais. Jie buvo naudojami visur, kur reikėdavo pervežti itin sunkų krovinį ar ten, kur tiesiog nebūdavo kelių. Pelkės, purvas ir sunkiai pravažiuojami ruožai buvo „MAZ“ stichija.
Tai buvo vienas universaliausių sunkiosios technikos atstovų Sovietų Sąjungoje. Jis galėjo tempti bet ką: tanką, sraigtasparnį, kosminę raketą - ši transporto priemonė nežino žodžio - negaliu.
Kuomet prasidėjo šaltasis karas tarp Vakarų ir Rytų, skirtingų regionų vadovai negailėjo finansavimo įvairiausiems projektams, kurie leistų visam pasauliui parodyti kokio dydžio atauga kabo tarp kojų. Kuo įspūdingesnis projektas, tuo daugiau pagarbos taškų gauni iš sekėjų, kurie žavisi tam tikros šalies demonstruojamoms ideologijoms.
Sovietų Sąjungos masinė industrializacija prasidėjo šiek tiek anksčiau negu prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Tačiau kaip ir priklauso Stalino valdomai valstybei, visuotinė industrializacija vyko ne natūraliais, o priverstinais būdais. Pati industrializacija buvo atliekama itin žiauriomis ir ekonomiškai nepamatuotomis priemonėmis. Nesutikę su šia politika būdavo įkalinami, tremiami, žudomi.
Natūralu, jog didžioji dalis dėmesio buvo skiriama sunkiajai ir karo pramonei, kuri labiausiai prisidėdavo prie Sovietų Sąjungos įvaizdžio formavimo užsienyje.
1944 metais Baltarusijoje įkurta sunkiosios technikos, autobusų bei karo technikos gamintoja „MAZ“ labai ženkliai prisidėjo prie įspūdingų, kvapą gniaužiančių kūrinių vystymo. Vienas iš jų - milžinas vardu „MAZ 535“.
1956 metais „MAZ“ gamyklos vadovai gavo užsakymą, kuris įpareigojo sukurti 8x8 konfigūracijos galiūną - pirmąjį tokio tipo transporto priemonę Sovietų Sąjungoje.
Po dviejų metų intensyvių darbų, dienos šviesą išvydo serijinei gamybai paruoštas „MAZ 535“. Pirmoji šio „vilkiko“ versija galėjo pasiekti 60 km/val. maksimalų greitį, turėjo 375 arklio galias išvystantį motorą ir pasižymėjo 7 tonų keliamąja galia.
Kol „MAZ“ inžinieriai plušo prie pirmosios „535“ modifikacijos - „535A“, tos pačios kompanijos viduje vyko mažesnio, kompaktiškesnio analogo - „535V“ kūrimo darbai.
Tiek vienas, tiek kitas „MAZ“ specialistų kūrinys sulaukė nemažo susidomėjimo ir liaupsių iš aukšto rango pareigūnų. Dėl itin palankių vertinimų, „MAZ“ nebespėdavo įvykdyti visų užsakymų,o tai pareikalavo atidaryti naują „MAZ 535A“ ir „535V“ gamybos cechą Rusijos gilumoje. Per vienerius metus į pasaulį išriedėdavo po maždaug 200 sunkiosios technikos vienetų.
Įdomu yra tai, jog „MAZ“ kompanijos vadovai neužsnūdo ant laurų. Kuomet prasidėjo „535A“ modelio gamyba, jie pradėjo darbuotis prie naujos šio galiūno versijos, kuri pasižymėtų didesne keliamąja galia bei efektyvesniu varikliu.
Pirmieji „MAZ 536“ prototipai buvo sukurti 1958 metų pabaigoje, tačiau tolimesnis projekto vystymas buvo labai greitai sustabdytas.
„MAZ“ specialistai nenuleido rankų, atvertę naują puslapį ir pradėjo ten, kur baigė su „MAZ 535“. Tik šį kartą tai buvo ne visiškai naujas, o patobulintas vilkikas.
1959 metais pradėtas gaminti „MAZ 537“ buvo aprūpintas 525 arklio galias išvystančiu, 38,8 litro darbinio tūrio, 12 cilindrų dyzeliniu varikliu, kuris 100 kilometrų suvartodavo net 125 litrus degalų.
Sustiprinta vilkiko konstrukcija padidino „MAZ 537“ svorį iki 21,6 tonos, tačiau dabar jis galėjo patempti net iki 50 tonų sveriančią priekabą - tai jam buvo vieni jukai.
Ironiška, tačiau „MAZ 537“ gamyba vėl buvo perkelta gamyklą, esančią Rusijos glūdumoje. Kol Kurgano mieste esanti gamykla sugebėdavo aprūpinti visą Sovietų Sąjunga, Baltarusijoje gaminami „MAZ 537“ buvo eksportuojami į Vokietiją, Suomiją, tuometinę Jugoslaviją, Iraną, Egiptą, Siriją ir net Kambodžą.
„MAZ 535“ ir „MAZ 537“ buvo ne tik ištvermingi ir patikimi sunkiosios technikos atstovai, naudojami tik kariniais tikslais. Jie buvo naudojami visur, kur reikėdavo pervežti itin sunkų krovinį ar ten, kur tiesiog nebūdavo kelių. Pelkės, purvas ir sunkiai pravažiuojami ruožai buvo „MAZ“ stichija.
