Panevėžiečių pasakojimais apie besibaladojančius, ramybės nerandančius vaiduoklius išgarsėjusio vaikų darželio ant Nevėžio kranto vieną korpusą vos už 30 tūkst. Lt iš Savivaldybės nupirko 82 metų senjora. Kodėl toks sandoris kai kuriems Tarybos nariams sukėlė negerų įtarimų?
Sulaukė solidžios pirkėjos
Kodėl pirmųjų miesto kapinių teritorijoje ketinusi įrengti parką ir pastatyti koplyčią Savivaldybė, užuot nugriovusi sovietmečiu statyto vaikų darželio dalį, ją pardavė už simbolinę kainą?
Panevėžiečių pasakojimais apie besibaladojančius ramybės nerandančius vaiduoklius išgarsėjusį 873 kv. m pastatą ant Nevėžio kranto vos už 30 tūkst. Lt įsigijo 82 metų senjora.
Kokie Savivaldybės ir anūkui patikėjusios tvarkyti pardavimo reikalus močiutės tikslai, gali tekti atsakyti prokurorams.
Vizijos pirkėjo paieškoms netrukdė
Venslaviškio g. sovietmečiu iškilusio vaikų darželio dalį, esančią arčiau upės, Savivaldybė parduoti sugalvojo dar 2005-aisiais. Tačiau po trejų metų tuomečiai valdantieji persigalvojo.
Vaizdingą teritoriją, menančią Panevėžio pradžią, nuspręsta atiduoti visuomenės poreikiams. Sovietinį cinizmą ir brutalumą menančio, ant išlygintų pirmųjų miesto kapinių statyto vaikų darželio dalį sumanyta nugriauti, įrengti parką, o istorinę atmintį įamžinti pastačius nedidelę koplytėlę bei ženklą, bylojantį apie šioje vietoje kadaise palaidotus panevėžiečius.
Tokią idėją 2008-aisiais palaimino miesto Taryba, tvirtinusi Panevėžio bendrąjį planą.
Tačiau per porą metų šie ketinimai buvo pamiršti. 2010-ųjų spalį Savivaldybė paskelbė parduodanti darželio dalį už 370 tūkst. Lt. Pirkėjui neatsiradus, 2011-ųjų rugpjūtį Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė patvirtino Panevėžio istorinės dalies specialiojo plano koncepciją, o praėjusių metų lapkritį Nuolatinės statybos komisija jam pritarė. Garantijas, kad miesto istorinis paveldas nebus sunaikintas, suteikusiame plane teigiama, kad buvusio vaikų darželio teritorija Venslaviškio g. „naudojama pagal visiškai prieštaraujančią jos reikšmei paskirtį“.
Kaip ir miesto bendrajame plane, siūlyta šioje teritorijoje atlikti archeologinius, istorinius tyrimus ir ateityje keisti jos paskirtį – tvarkyti kaip išskirtinės reikšmės istorinę miesto vietą.
Nupirko pastatą be sklypo
Gražius planus apie nediduką parką ant Nevėžio kranto kūrę valdininkai tuo pačiu metu įnirtingai pardavinėjo šioje vietoje stūksančią nenaudojamą vaikų darželio dalį.
Pirkėjos sulaukta praėjusių metų gruodį 19-ą kartą paskelbus aukcioną. Per tiek laiko 873 kv. m pastatas istoriškai reikšmingoje, vaizdingoje, tačiau ne pačioje maloniausioje vietoje – lavoninės pašonėje – atpigo dešimt kartų ir tapo pigesnis net už vieno kambario butą.
Praėjusią savaitę Privatizavimo komisija palaimino sandėrį. Sutartį su pirkėja beliko pasirašyti merui. Kas nupirko dalį buvusio darželio, neatskleidžiama.
Savivaldybė pardavė tik pastatą. Žemės sklypas, kuriame jis stovi, valdininkų teigimu, bus išnuomotas 99-eriems metams. Kadangi jis priklauso kultūros paveldo objektams, pastato šeimininkai sklype nieko negalės daryti be paveldosaugininkų leidimo.
Su pirkėja nesusipažino
Tikėtina, kad ateityje sumaniusiai įgyvendinti, kas parašyta ne viename plane: įamžinti seniausių kapinių ir pirmosios bažnyčios vietą, Savivaldybei teks išpirkti, ką dabar pardavė.
Mat pastato pirkėja raštiškai atsisakė papildyti pardavimo sutartį punktu, kuris užkirstų kelią reikšti pretenzijas dėl patirtos žalos. Iš keturių Privatizavimo komisijos narių vienintelė tokiam sandėriui paprieštaravusi Tarybos narė Gema Umbrasienė turi įtarimų, ar iš jo neketinama pasipelnyti Savivaldybės sąskaita.
„Prieš griaunant pastatą tektų jį iš naujosios savininkės išpirkti biudžeto pinigais, o pastato vertė, tikėtina, bus jau ne 30 tūkst. Lt, o kokie 300 tūkst. Lt“, – spėja G. Umbrasienė.
Įtarimus kursto ir tai, kad net Privatizavimo komisija neturėjo galimybės susipažinti su 80-metį perkopusia pirkėja. Aukcioną rengę valdininkai komisijos nariams teparodė atšviestą pirkėjos paso paskutinį puslapį. Moteris kviečiama neatvyko į komisijos posėdį. Jos nariams žinoma tik tiek, kad aukcione dalyvavusios senjoros pirkimo reikalus tvarko jos įgaliotas anūkas.
„Vienintelė balsavau prieš tokį sandorį. Sieksiu, kad būtų atliktas tyrimas, kodėl buvo sukurtos aplinkybės Savivaldybei ateityje patirti nuostolių arba nevykdyti savo pačios patvirtintų tikslų“, – „Sekundei“ teigė G. Umbrasienė.
Norėtų griauti ir morgą
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė teigia siūliusi Privatizavimo komisijai klausimą dėl sutarties su aukciono laimėtoja palikti spręsti miesto Tarybai. Tačiau komisijos nariai panoro būti savarankiški.
K.Vareikienė tvirtina, jog miesto bendrajame plane tik siūloma nugriauti buvusį vaikų darželį, tačiau neįpareigojama tą daryti. Be to, anot jos, tokios rekomendacijos įvykdyti Savivaldybė finansiškai neišgalėtų.
Ją stebina, kodėl triukšmas kilo tik dabar, kai porą metų pardavinėtas pastatas sulaukė pirkėjos. Pasak direktorės, per tą laiką pati Privatizavimo komisija ne kartą mažino pardavimo kainą.
Savivaldybės paveldosaugininkė Loreta Paškevičienė sutinka, kad derėtų įgyvendinti bendrajame plane numatytą viziją – nugriauti pastatą ir įrengti parką su nedidele koplytėle.
Tačiau, anot jos, griauti reikėtų abi buvusio darželio dalis. Šiuo metu vienoje jų įsikūręs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrius. Pastatas 2007-aisiais renovuotas pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, todėl penkerius metus jo paskirties keisti negalima.
„Buvęs darželis – vienas statinys. Jei nugriautume tik vieną jo dalį, tai nebūtų istorinės tiesos atkūrimas“, – teigė L. Paškevičienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
