Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo parengtam Tautinių mažumų įstatymo projektui. Jei rudenį parlamentas jį priims, Lietuva atsikratys pusės sovietinės teisės palikimo – iki šiol kitų tautybių žmonių reikalai šalyje buvo reglamentuojami dar 1989 m., Lietuvos TSR laikais, priimtu įstatymu. Tiesa, iki šiol turime ir dar senesnį nei šis teisės aktą.
Vyriausybės manymu, 1989 metų Lietuvos TSR tautinių mažumų įstatymas neatitinka dabartinių realijų, nes nėra suderintas su Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymu ir kt., o naujasis, nepriklausomos Lietuvos įstatymas leis tautinėms mažumoms palankiau puoselėti savo kultūrą, tradicijas, papročius, išpažinti religiją, mokytis gimtosios kalbos.
Tiesa, tokio įstatymo reikėjo laukti 17 metų, ir dar nežinia, ar tikrai šių metu rudens sesijoje jis bus priimtas.
„Praktiškai kiekvienais metais Seime būdavo priimamas nutarimas pratęsti sovietinio įstatymo galiojimą, – sako Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka. – Naujas projektas parengtas labai seniai, bet niekaip nepavyksta suderinti visų skirtingų tautinių mažumų interesų.“
Jo teigimu, Tautinių mažumų įstatymas komitete buvo svarstytas keliasdešimt kartų.
„Jis neguli stalčiuje: su juo dirbama daugiau nei su bet kuriuo kitu kada nors Lietuvoje priimtu įstatymu. Tiesiog kiekvienas svarstymas sulaukia labai aštrių diskusijų“, – teigia A. Lydeka.
Jo manymu, Seimas vis dėlto pagaliau susiims ir padės tašką tautinių mažumų reikaluos.
„Tačiau galiu iš anksto pasakyti, kad vis nebus patenkinti“, – įsitikinęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Beje, mūsų krašte dar veikia Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, priimtas 1984 m. Jis buvo daugybę kartų taisytas ir lopytas, bet naujas – vis dar nepriimtas. tsidūrusiems teisėsaugos akiratyje ar keliantiems kitokių abejonių dalyvauti rinkimuose į Seimą.
