Vilniaus Universiteto teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas mano, jog Europos žmogaus teisių teismo aukščiausiosios instancijos sprendimas, kuriuo atmestos „raudonojo partizano", žudžiusio okupuotos Latvijos gyventojus, pretenzijos - istorinis sprendimas. Kartu, jo nuomone, laimėjo Lietuva ir Europa.
Pasak D. Žalimo, kartu su Latvija laimėjo ir Lietuva, kuri įsiterpė į procesą trečiąja šalimi. „Lietuviai kai kuriuos dalykus formulavo netgi daug drąsiau. Mes tiesiog sakėme, kad nacizmas ir komunizmas yra vienodi blogiai. Reikia dar atidžiai išstudijuoti patį sprendimą, bet patį faktą ir minėto smogiko bei Rusijos pretenzijų atmetimą reikia vertinti, kaip reikšmingą pergalę. Lietuva seniai buvo tarp šalių, kurios mėgino įrodyti, jog nacių ir sovietų okupacijos vertintinos vienodai", - pabrėžė jis.
Veteranas Vasilijus Kononovas, kurį Latvijos teismas nuteisė už taikių gyventojų žudymą Antrojo pasaulinio karo metais, Strasbūro Europos žmogaus teisių teisme pralaimėjo bylą prieš Latviją. Teismas patenkino Latvijos apeliaciją ir panaikino ankstesnį nuosprendį, kuriuo buvo konstatuota, kad V. Kononovo nuteisimas buvo neteisėtas.
1998 metais buvęs „raudonasis partizanas“ V. Kononovas buvo sulaikytas ir apkaltintas tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo akcijoje, per kurią nužudyti 9 taikūs gyventojai. V. Kononovas aiškino, kad tie žmonės neva buvo fašistų bendrininkai. 2000 metais Rygos apylinkės teismo sprendimu jis buvo nuteistas šešerius metus kalėti “už genocidą ir nusikaltimus žmogiškumui".
Latvijos aukščiausiasis teismas, nagrinėjęs V. Kononovo skundą, nustatė, jog kaltinimai partizanui buvo nepakankamai pagrįsti. Prokurorai nesutiko su išteisinamuoju nuosprendžiu, ir 2004 metais tas pats Latvijos aukščiausiasis teismas, peržiūrėjęs bylą, pakeitė savo sprendimą ir skyrė naują bausmę už karinius nusikaltimus – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimą.
V. Kononovas buvo nedelsiant paleistas, kaip jau atlikęs jam paskirtą bausmę, tačiau su teismo sprendimu nesutiko ir kreipėsi į Strasbūro teismą. 2008 metais teismas buvo priėmęs nutartį, kad V. Kononovas buvo nuteistas neteisėtai ir skyrė jam 30 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau Latvija apskundė tokį nuosprendį. Gegužės 17 dieną priimta Žmogaus teisių teismo nutartis jau yra neskundžiama.
1944 metais V. Kononovas vadovavo sovietų partizanų būriui, kuris tariamai vykdė baudžiamąją operaciją nedideliame Ludzės rajono latvių kaime kaime. Teismas nustatė, jog jis yra asmeniškai atsakingas už taikių kaimo gyventojų, tarp jų trijų moterų, mirtį.
Susijęs tekstas:
